Nuo Ukrainos konflikto iki Europos sekinančios finansų krizės,
pasak A.Merkel, jos kaip didžiausios Europos ekonomikos lyderės
politika skatina saugumą bei stabilumą ir atitinka Vokietijos
atsakomybę pasaulyje.
Po energingos kalbos, kurią palydėjo 10 minučių trukusios
ovacijos, delegatai aštuntą kartą išrinko A.Merkel Krikščionių
demokratų sąjungos (CDU) lydere – 96,7 proc. balsų. Šitokį
rezultatą kanclerė pavadino „triuškinamu pasitikėjimo balsu“.
Tačiau rezultatas yra kiek mažesnis nei buvo per praėjusius
partijos lyderio rinkimus 2012 metais.
A.Merkel, kuri į valdžią atėjo prieš beveik dešimtmetį,
pabrėžė, jog Vokietijai ir jos kaimynėms Europos Sąjungoje (ES)
reikia ir ekonominio augimo, ir biudžeto disciplinos, kad būtų
galima sustiprinti jų būsimą pasaulinį vaidmenį.
60 metų A.Merkel sakė, kad vos vyriausybės vadovaujama
Vokietija buvo klestinti ir gerbiama šalis su sėkmingai dirbančia
industrine baze, tvirtais socialiniais ir aplinkosauginiais
standartais, mažu nedarbu.
„ CDU buvo gerai Vokietijai“, – sakė A.Merkel, tačiau
pažadėjo nemiegoti ant laurų ir spręsti ateities iššūkius.
Tarp jų, pasak jos, yra investicijų į kelius, geležinkelius ir
plačiajuosčius tinklus didinimas, tolesnis perėjimas prie
atsinaujinančių energijos šaltinių ir problemų dėl sparčiai
senstančios visuomenės sprendimas.
Kanclerė sakė, kad Vokietijos ateitis yra stiprioje, vieningoje
Europoje, ir perspėjo, kad finansų krizė, kuri kone paskandino euro
zoną, dar nėra visiškai įveikta, nors ir kontroliuojama.
Kelios dienos po to, kai pasakė Prancūzijai ir Italijai labiau
stengtis susitvarkyti valstybės finansus, A.Merkel vėl paragino
visą Europą gerbti taisykles, kurias ji nusistatė siekdama atgauti
pasitikėjimą po krizės.
Berlyno reikalavimas, kad ekonomikos laikytųsi ES augimo ir
stabilumo pakto, nėra „vokiečių kaprizingumo“ klausimas, sakė
ji maždaug tūkstančiui delegatų, prasidedant dviejų dienų
suvažiavimui šalies vakaruose esančiame Kelno mieste.
„ Jei galiausiai nesulaikysime to, ką pasiryžome daryti
(kilus) šiai krizei, iššvaistysime pasitikėjimą. O tai nebūtų
gerai Europai“, – pažymėjo kanclerė, kurios žodžiai buvo
palydėti audringais plojimais.
Nors daugelis Pietų Europos gyventojų kęsdami euro zonos krizę
niekina A.Merkel už griežtų reformų ir taupymo priemonių
propagavimą, vokiečiai ją vertina daugiausia kaip patikimą
lyderę, beveik be nuostolių vedančią šalį ne vienus suirutės
metus.
A.Merkel populiarumas vis dar gali kelti pavydą kitiems pasaulio
lyderiams – naujausia visuomeninio transliuotojo ARD apklausa rodo,
kad jos darbui pritaria 67 proc. vokiečių.
56 proc. vokiečių nori, kad A.Merkel ir ketvirtą kadenciją,
nuo 2017-ųjų, dirbtų kanclerės poste, rodo laikraščio „Bild am
Sonntag“ apklausa.
Dėl kito iššūkio Europai A.Merkel sakė, jog yra įsitikinusi,
kad Ukrainos konfliktas ir ginčas su Rusija galėtų būti
išspręsti diplomatiškai, net jei tam reiktų kantrybės.
„ Mums reikės ištvermės, bet esu įsitikinusi, kad galime tai
padaryti, kad privalome tai padaryti“, – sakė ji.
A.Merkel, liuteronų pastoriaus duktė ir kvantinės fizikos
specialistė, kuri augo buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje,
partijai vadovauja nuo 2000 metų, o kanclerio poste dirba nuo
2005-ųjų. Jokio akivaizdaus jos politinio įpėdinio vis dar
nematyti.
CDU suvažiavimai iš esmės tapo šventėmis rikimus laiminčiai
kanclerei, kurią vokiečiai vadina „Mamyte“ ir kurią šalininkai
dažnai pasveikina šūksniais „Angie!“.
Tačiau kritikai teigia, kad kažkada energija tryškusią
Vokietijos politinę kultūrą dusina A.Merkel valdymas, kai jos
prieš metus suformuota „didžiosios koalicijos“ vyriausybė
absorbavo jos varžovus, centro kairės socialdemokratus (SPD).
A.Merkel griežtai, kaip „bankroto paskelbimą“, kritikavo SPD
sprendimą sudaryti trijų partijų valdžios pasidalijimo susitarimą
Tiuringijos žemėje, kuris apima ir kraštutinių kairiųjų
„Linke“ – buvusios komunistinės Rytų Vokietijos valdančiosios
partijos įpėdinę.