Kai nurodo svetainė news.vice.com, dešimtys milijonų dolerių buvo skirta apmokėti tardytojų darbui, o CŽV taip pat mokėjo kyšius užsienio vyriausybėms, nusiteikusioms žvelgti pro pirštis į faktą, kad Jungtinės Valstijos jų teritorijose įkūrė „juodaisiais objektais“ vadinamus slaptuosius kalėjimus, kuriuose buvo kankinama iki 119 suimtųjų, sakoma Senato komiteto ataskaitoje.
„CŽV įrašai rodo, kad CŽV sulaikymo ir tardymo programa kainavo gerokai daugiau negu 300 mln. dolerių ne personalui skirtomis lėšomis, – rašoma dokumente. – Tai apima lėšas, skirtas CŽV objektų statybai ir išlaikymui, įskaitant du objektus, kurie kainavo beveik [užtušuota] dolerių ir kurie niekada nebuvo panaudoti – iš dalies dėl šalių šeimininkių politinių nuogąstavimų.“
A.Kwasniewskis: „Mes taip nesitarėm“
Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis trečiadienį pareiškė, kad per jo kadenciją Varšuva pasiūlė JAV Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) įsirengti slaptą kalėjimą šalies teritorijoje, bet nesuteikė leidimo žiauriai elgtis su kaliniais.
Šie jo komentarai yra pirmasis Lenkijos vadovybės pripažinimas, kad šalyje veikė slaptas CŽV objektas.
Žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad jis veikė nuo 2002-ųjų gruodžio iki 2003-ųjų rudens. A.Kwasniewskis prezidento poste dirbo 1995–2005 metais.
A.Kwasniewskio komentaras buvo reakcija į JAV Senato ataskaitą, kurioje smerkiama CŽV slaptųjų kalėjimų praktika. Tačiau paviešintame cenzūruotame to dokumento variante nebuvo įvardytos šalys, kuriose veikė tie objektai.
A.Kwasniewskis pabrėžė, kad ta veikla Lenkijoje buvo nutraukta spaudžiant šalies lyderiams. Jis nenurodė tikslių datų, kada veikė tas objektas.
Iki šiol tuomečiai Lenkijos lyderiai neigė, kad toks kalėjimas egzistavo, bet jų įpėdiniai 2008 metais nurodė pradėti tyrimą.
Sumos slepiamos
Siekdama paskatinti užsienio vyriausybes leisti veikti CŽV slaptiesiems kalėjimams ir užsitikrinti palaikymą tardymo programai, „CŽV skyrė milijonus dolerių mokėjimams grynaisiais pinigais“ tų šalių pareigūnams. Paskelbtoje cenzūruotoje ataskaitos versijoje tų šalių pavadinimai užtušuoti, tačiau ankstesni pranešimai rodo, kad CŽV „juodieji objektai“ tikriausiai veikė Lenkijoje, Lietuvoje, Rumunijoje ir Tailande.
Kai užsienio vyriausybės pareikšdavo abejojančios, ar gali leisti tokiai programai veikti jų teritorijoje, CŽV biurai tose šalyse turėjo teisę parengti „siūlomos finansinės pagalbos pageidavimų sąrašus“, siekdami įtikinti tas šalis pakeisti nuomonę. Tiksli tos „pagalbos“ suma ataskaitoje buvo užtušuota, bet ji skaičiuojama milijonais dolerių.
„Vienu atveju davėme [užtušuota] 000 001 dolerį“, sakoma vienoje ataskaitos išnašoje. Dokumente taip pat cituojamas ciniškas vienos CŽV skyriaus vadovo pareiškimas: „Ar suvokiate, kad galite nusipirkti šalį už [užtušuota] milijonų dolerių?“
Dar vienoje išnašoje sakoma: „Nors CŽV būstinė pasiūlė [užtušuota] mln. dolerių Šaliai [užtušuota] už CŽV sulaikymo objekto priėmimą, [užtušuota] užkirto kelią to objekto atidarymui.“
Senato ataskaitos santraukoje sakoma, kad „CŽV skyrius gavo tik [užtušuota] mln. dolerių [užtušuota] palaikymui, nors CŽV būstinė prašė CŽV skyriaus „pranešti, ar gali prireikti papildomų lėšų (to objekto) išlaikymui ateinančiais metais ir vėliau“.
Bendradarbiauti sutiko ne visi
Kaip rašoma santraukoje, CŽV būstinė pridūrė: „Negalime rasti pakankamai juoduosius objektus priimančių (šalių) ir bjaurimės ta, kuri išslydo iš mūsų rankų.“
Senato ataskaitoje nurodoma, kad kai kuriais atvejais CŽV skirdavo savo biurų vadovams daugiau pinigų negu jie galėdavo panaudoti. Ataskaitos išnašoje pateikiamoje cenzūruotoje vieno pranešimo citatoje kalbama apie pokalbį su vienu CŽV pareigūnu, kuris pasakojo apie 100 JAV dolerių banknotų paketus, kurių numanomi arba faktiniai gavėjai buvo nežinomi.
CŽV taip pat apdovanodavo pareigūnus, netgi kai jie padarydavo klaidų. Per vieną incidentą Afganistane veikusiame slaptame CŽV kalėjime, kuris yra žinomas kaip COBALT ir kurio statyba kainavo apie 200 tūkst. dolerių, vienas suimtasis mirtinai sušalo dėl žemo rango pareigūno sprendimo prikaustyti jį grandinėmis nuogą prie grindų. Po to įvykio buvo rekomenduota tam tardytojui skirti „2 500 dolerių piniginę premiją“ už „stabiliai aukšto lygio darbą“.
CŽV taip pat mokėjo atlyginimus dviem samdomiems psichologams, kurie, kaip manoma, buvo 81 mln. dolerių kainavusios tardymų programos architektai.
2006 metais Naudodamasis JAV Informacijos laisvės įstatymus, portalas „VICE News“ gavo iš CŽV informacijos apie kontraktą, agentūros sudaryta su tų psichologų įkurta bendrove. Dokumentuose nurodoma, kad to pagrindinio kontrakto, galiojusio iki 2009 metų, vertė buvo „daugiau negu 180 mln. dolerių“.
„2007 metais CŽV sudarė ilgametę sutartį dėl žalos kompensavimo, kad apsaugotų [kontraktininkų] bendrovę ir jos darbuotojus nuo teisinės atsakomybės, kylančios iš tos programos. Nuo tada CŽV išmokėjo daugiau negu 1 mln. dolerių pagal pareiškimus, atitinkančius tos sutarties sąlygas“, – sakoma Senato komiteto paskelbtoje santraukoje.
Vienam CŽV laikytam suimtajam buvo reikalinga medicinos priežiūra, kurios kaina buvo skaičiuojama milijonais dolerių, pažymėjo Senato komitetas.
