Taškentas ir Rusija susitarė surengti konsultacijas dėl
galimybės nustatyti laisvosios prekybos režimą tarp Uzbekistano ir
EES, V.Putinas sakė po derybų su tos šalies lyderiu Islamu
Karimovu.
„Susitarėme, kad pradėsime konsultacijas dėl Uzbekistano ir
Eurazijos ekonominės sąjungos laisvosios prekybos zonos sutarties
galimo pasirašymo“, - jis sakė žurnalistams.
„Sutartis dėl abipusių finansinių poreikių reguliavimo
padės išplėsti mūsų ekonominius ryšius“, – pridūrė
V.Putinas, turėdamas omenyje susitarimą nurašyti didžiąją dalį
Taškento skolų.
Kaip praneša Rusijos naujienų agentūros, Maskva nubrauks 865
mln. JAV dolerių įsiskolinimą nuo 890 mln. dolerių bendros
Uzbekistano skolos Rusijai.
Taškento padėtis naujoje ekonominėje sąjungoje būtų itin
svarbi, nes ši daugiausia gyventojų turinti Centrinės Azijos šalis
iki šiol vengė prisidėti prie to projekto, baimindamasi netekti
politinės nepriklausomybės.
I.Karimovas trečiadienį užsiminė, kad Maskva turėtų
palaikyti dabartinę Nepriklausomų Valstybių Sąjungą (NVS), o ne
kurti naujus blokus.
Tačiau prezidentas pabrėžė, kad Uzbekistanas „visuomet buvo
atviras Rusijai“, ir išreiškė viltį, kad bus „stiprinama
Uzbekijos ir Rusijos ryšių plėtra“.
Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano kuriamas ekonominis blokas
pradės veikti nuo 2015 metų sausio 1 dienos. Jis bus pagrįstas
dabar veikiančio šių trijų valstybių muitų sąjunga.
Prieš šio projekto neseniai prisidėjo Armėnija, atsisakiusi
planų pasirašyti susitarimą dėl glaudesnių prekybos ir
diplomatinių ryšių su Europa.
Rusija ir Uzbekistanas taip pat aptarė saugumo padėtį regione,
o I.Karimovas išsakė susirūpinimą dėl Vakarų šalių karių
išvedimo iš kaimyninio Afganistano.
„Didžiausią susirūpinimą kelia karingojo ekstremizmo
ekspansija, – sakė jis. Bet koks saugumo vakuumas Afganistane bus
greitai užpildytas įvairių teroristinių grupuočių ... Jau esama
ženklų, kad ISIL (džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“)
elementai keliauja į Afganistaną.“