Žymiausio pasaulio teroristo Osamos bin Ladeno nužudymas 2011 metų gegužę buvo tikras amerikiečių žvalgybininkų triumfas.
Kalbėta, kad būtent kalinių tardymas ir kankinimai padėjo išgauti informaciją, leidusią susekti žymiojo teroristo pasiuntinį, o galiausiai – ir jo slėptuvę Pakistano mieste Abotabade.
Ataskaitoje atskleista informacija rodo, kad CŽV Viešųjų ryšių skyrius dar likus kelioms savaitėms iki operacijos, kurios metu buvo nukautas O.bin Ladenas, pasiruošė strategiją. Tartasi dėl bendro informacijos teikimo ir pabrėžimo, kad būtent kankinimų metodika garantavo ilgų paieškų sėkmę. Tai nebuvo teisybė.
Žinojo prieš tardymą
JAV Senato pateikti dokumentai rodo, jog žmogus, kurio suradimas galiausiai nuvedė prie O.bin Ladeno, žvalgybininkams buvo žinomas dar gerokai prieš tai, kai apie jį buvo užsiminta kankinamiems kaliniams.
Abu Ahmedas al-Kuwaiti, dirbęs teroristų tinklo „Al Qaeda“ lyderio pasiuntiniu, esą jau buvo sekamas.
Amerikiečių žvalgybininkai pokalbių, kuriuose dalyvavo ir A.al-Kuwaiti, pradėjo klausytis dar 2001 metais.
Kitąmet CŽV jau turėjo žinių, kad šis įtariamas teroristas turėjo ryšių su O.bin Ladeno aplinka. Aprašyta tiek jo išvaizda, tiek šeimos ryšiai, amžius.
2004 metais žvalgybininkai suprato, jog būtent A.al-Kuwaiti gali būti raktas atliekant painią teroristų lyderio paiešką.
Tai jiems patvirtino ir Irake sučiuptas „Al Qaeda“ narys Hassanas Ghulas, tačiau, kitaip nei skelbiama, jis visą informaciją pateikė dar prieš kankinimus.
„Jis čiulbėjo kaip paukštelis“, – ataskaitoje cituojamas vienas pareigūnas, dalyvavęs 2 dienas trukusiuose tardymuose, per kuriuos buvo surinkta daugybė naudingos informacijos.
Teroristus kankino išradingai
Nemažai vietos Amerikos visuomenę sukrėtusioje ataskaitoje teko kankinimų būdams. Antai plepusis H.Ghulas buvo nugabentas į slaptą kalėjimą Rumunijoje, kur nepatogia poza kabėjo 59 valandas, nuolat žadinamas ir tardomas negailestingų prižiūrėtojų.
Daugiausia įvairių kankinimų būdų teko iškęsti „Al Qaeda“ nariui Abu Zubaydah. Jis ištvėrė mušimą ir trukdymą užmigti, kuris kartais trukdavo iki 180 valandų.
Izoliuotam A.Zubaydah teko 266 valandas išbūti karsto dydžio dėžėje, klausant prižiūrėtojų grasinimų jam ir jo šeimos nariams.
Ataskaitoje aprašomas ir imituojamas skandinimas. Naudojant šį metodą, suimtasis būdavo pririšamas prie nuožulnaus suolo, jo akys ir kakta būdavo uždengiami vandenyje įmirkusiu audeklu.
Tada audeklas būdavo užtraukiamas ant nosies ir burnos. Kalinys negalėdavo kvėpuoti ir būdavo taip laikomas iki 40 sekundžių.
Klaidingai aiškino sėkmę
Praėjus kelioms dienoms, kai buvo nukautas O.bin Ladenas Pakistane, CŽV atstovai Senato žvalgybos komisijai dėstė, kad operacijos sėkmę lėmė parodymai, išgauti iš žiauriai kankinto A.Zubaydah.
Bet Senato ataskaitoje pateikiami faktai rodo, kad nei sučiuptas, nei vėliau kankinamas šis sulaikytasis neminėjo įtariamo O.bin Ladeno pasiuntinio pavardės.
„Nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad A.Zubaydah minėjo A.al-Kuwaiti pavardę 2002 metais ar vėliau“, – skelbė ataskaitos rengėjai.
Esą vienintelis O.bin Ladeno pasiuntinio paminėjimas užfiksuotas 2005 metais ir pažymėtas kaip „spekuliatyvus“.
CŽV atstovai dėstė, kad kalinių kankinimas prisidėjo prie bendros informacijos rinkimo ir leido atskleisti daug detalių, galiausiai atvedusių prie žymiausio pasaulio teroristo.
Vis dėlto žvalgybininkų kalbos dabar, Senatui jau paskelbus ataskaitą, skamba kaip pasiteisinimai prieš tardymo detalių priblokštą visuomenę. („The New York Times“, „The Washington Post“, LR)
