„Nematau didelio poreikio turėti šiuos laivus. Šių laivų
eksploatacijos ir plaukimo pajėgumai yra riboti. Šie laivai nėra
gynybiniai, o skirti puolimui. Atsižvelgiant į mūsų strateginius
interesus, nėra pagrindo manyti, kad mes kur nors siųsime savo
karines pajėgas“, - tikino S. Šiškariovas.
Anot jo, Rusijai kur kas palankiau būtų gauti pinigus, o ne
laivus.
„Šiuo atžvilgiu prancūzų elgesys atitinka mūsų interesus“, -
pridūrė pareigūnas.
Dėl krizės Ukrainoje Prancūzijos prezidentas lapkričio 25 d.
atidėjo „Mistral“ karinio laivo pristatymą Rusijai.
Vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas yra pareiškęs, esą jei laivai
nebus pristatyti Rusijai, šalis pati pasistatys lėktuvnešį. Anot D.
Rogozino, Rusijoje statytas laivas būtų pranašesnis už „Mistral“,
nes galėtų plaukioti Arkties vandenyne ir būtų pajėgus pralaužti
ledus.
2011-aisiais Prancūzija sutiko už 1,2 mlrd. eurų pastatyti
Rusijai du „Mistral“ tipo desantinius atakos laivus. Sutartyje buvo
numatyta, kad pirmasis karo laivas „Vladivostok“ bus pristatytas
2014-ųjų spalį ar lapkritį, o kitas - „Sevastopol“ - 2015-aisiais.
Tačiau Eliziejaus rūmai pranešė, kad dėl neramumų Ukrainos rytuose
„Mistral“ karo laivai į Rusiją gali būti nepristatyti.
Vėliau Prancūzijos prezidentas F.Hollande'as sakė, kad pirmąjį
laivą „Vladivostok“ perduos tik tuo atveju, jeigu Ukrainos
konflikte bus sudaryta tvari paliaubų sutartis ir rastas politinis
sprendimas.