„Nematau didelio poreikio turėti šiuos laivus. Šių laivų eksploatacijos ir plaukimo pajėgumai yra riboti. Šie laivai nėra gynybiniai, o skirti puolimui. Atsižvelgiant į mūsų strateginius interesus, nėra pagrindo manyti, kad mes kur nors siųsime savo karines pajėgas“, - tikino S. Šiškariovas.
Anot jo, Rusijai kur kas palankiau būtų gauti pinigus, o ne laivus.
„Šiuo atžvilgiu prancūzų elgesys atitinka mūsų interesus“, - pridūrė pareigūnas.
Dėl krizės Ukrainoje Prancūzijos prezidentas lapkričio 25 d. atidėjo „Mistral“ karinio laivo pristatymą Rusijai.
Vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas yra pareiškęs, esą jei laivai nebus pristatyti Rusijai, šalis pati pasistatys lėktuvnešį. Anot D. Rogozino, Rusijoje statytas laivas būtų pranašesnis už „Mistral“, nes galėtų plaukioti Arkties vandenyne ir būtų pajėgus pralaužti ledus.
2011-aisiais Prancūzija sutiko už 1,2 mlrd. eurų pastatyti Rusijai du „Mistral“ tipo desantinius atakos laivus. Sutartyje buvo numatyta, kad pirmasis karo laivas „Vladivostok“ bus pristatytas 2014-ųjų spalį ar lapkritį, o kitas - „Sevastopol“ - 2015-aisiais. Tačiau Eliziejaus rūmai pranešė, kad dėl neramumų Ukrainos rytuose „Mistral“ karo laivai į Rusiją gali būti nepristatyti.
Vėliau Prancūzijos prezidentas F.Hollande'as sakė, kad pirmąjį laivą „Vladivostok“ perduos tik tuo atveju, jeigu Ukrainos konflikte bus sudaryta tvari paliaubų sutartis ir rastas politinis sprendimas.
