60 metų pensininkė Olga iš separatistų valdomo Krasny Lucho kaimelio vyksta į Ukrainos vyriausybės valdomą Lysyčanską, kad pasiimtų savo 1100 grivinų (56 eurus). Kaip ir daugelis kitų pensininkų, ji rado paprastą būdą, kaip apeiti draudimą – užregistravo savo gyvenamą vietą Ukrainos teritorijoje.
Pavardės nenorėjusi atskleisti pensininkė didžiuodamasi aiškino, kad sugeba imti pensiją ir iš Luhansko liaudies respublikos separatistų. „Jie pažadėjo, kad gyvensime kaip sovietų laikais!“, - aiškino Olga, pripažindama, kad iš Kremliaus remiamos administracijos gauna 1800 grivinų (91,64 euro).
Lysyčansko pensijų fondo vadovė Mariya Kosheleva pasakojo, kad norint gauti pensiją, reikia atsinešti dokumentus, įrodančius, kad Ukrainos valstybė ją skiria ir atsivesti kartu bent vieną Lysyčansko gyventoją, kuris patvirtintų, jog esi šio miesto gyventojas.
25 tūkstančiai žmonių nuo rugsėjo mėnesio prašė gauti pensijas šiame mieste, 13 tūkstančių iš jų prašymai buvo patvirtinti. Mieste prieš prasidedant karui gyveno 100 tūkstančių gyventojų.
Tokį patį procesą patiria ir Donbaso regiono miestai. Artyomovsko miesto meras Oleksiy Reva suskaičiavo, kad į jų miestą iš okupuotų teritorijų atvyksta 48 tūkstančiai pensijų ir kitų socialinių išmokų gavėjai.
Kad gautų pensiją Ukrainos valdomoje teritorijoje pensininkai iki šių metų pabaigos turės pateikti dokumentus, įrodančius jų gyvenamąją vietą. Įsigaliojus šiam Ukrainos vyriausybės įsakui, pensijos prašymų skaičius ženkliai sumažėjo. Lysyčanske po įstatymo įsigaliojimo buvo registruotas tik 941 prašymas.
Pensininkai iš užgrobtų teritorijų sugeba persiregistruoti, kad išsaugotų savo ukrainietiškas pensijas. Novgorodsko miesto meras Mykola Lenko pripažįsta, kad jų mieste administracijos darbuotojai registruoja senolius savo adresu, kad padėtų jiems gauti pinigus. Tokią pačią praktiką patvirtino ir M.Kosheleva iš Lysyčansko.
Lapkričio 5 dienos Ukrainos vyriausybės sprendimas nebemokėti išmokų separatistų kontroliuojamose teritorijose gyvenantiems žmonėms sukėlė nemažai diskusijų. Kai kurie gina tokį sprendimą ir teigia, kad mokėti privalo Kremlius, palaikantis separatistus. Kai kurių teigimu, Ukraina taip kratosi savo atsakomybės ir bando taupyti.
Kritikai pastebi, kad tokiu būdu Ukraina palieka likimo valiai tuos, kurie negali keliauti iš vienos teritorijos į kitą ir gauti jiems priklausančių išmokų. „O ką daryti, jei žmogus senas, nepasikeliantis iš lovos, nevaikštantis?“, - klausė M.Lenko, pripažindamas, kad jie padeda žmonėms apeiti sistemos kliūtis.
„Ką turi daryti vieniša mama su vaiku, kuri jau penkis mėnesius negauna išmokų? Tokių žmonių yra labai daug ir jie palikti likimo valiai. Tai tikra humanitarinė katastrofa“, - dėstė Artyomovsko meras O.Reva.
Kai kurie sugeba suktis kuo puikiausiai ir imti net dvi pensijas, kaip Olga iš Krasny Lucho. Bet kai kuriems gyvenimas ne toks lengvas. 78 metų pensininkas Dmitriy Vasilekas iš Pervomaisko sako, kad jų mieste tiesiog nėra pinigų pensijoms. Vietos valdžia nesugeba sutvarkyti biudžeto.
Socialiniuose tinkluose jau skelbiama ir apie badą bei prasidėjusias riaušes separatistų valdomose teritorijose, tačiau patvirtintų faktų nėra. Pensininkės Olgos teigimu į Krasny Luchą maisto atveža iš Ukrainos ir jo galima įsigyti visiems, kurie turi pinigų. Tiesa, žmonės tų pinigų beveik negauna. Štai mokytojams pirmoji alga atėjo tik spalio mėnesį.
Vietiniai gyventojai turėjo prisitaikyti prie sumažėjusių pajamų ir suktis kaip išmano, augindami daržoves ar prekiaudami. „Turime gyvulių, parduodame pieną“, - pasakojo Olga. Kai kurie žmonės duria galą su galu bandydami pramisti iš to, ką atvežė Rusijos humanitarinis konvojus.
D.Vasileko teigimu, situacija Pervomaiske dar blogesnė. Smarkiai bombardavimų apgriautas miestas nebeturi daugelio veikiančių institucijų, verslas ir prekyba beveik neveikia. Kai kurie analitikai teigia, kad sunki ekonominė situacija jau keičia gyventojų požiūrį į separatistus.
„Ukrainoje gyvenantys žmonės pradeda suprasti, kad jiems naudinga gyventi šioje šalyje, o štai separatistų teritorijose vis labiau auga neramumai ir nepasitenkinimas“, - kalbėjo Larisa Ivannitskaya, Lysyčansko gyventoja.
Parengė Paulius Gritėnas
