Identiški Paramos Ukrainos laisvei akto tekstai ketvirtadienį
buvo priimti ir Senate, ir Atstovų Rūmuose, bet dėl techninio
klausimo Aktas buvo grąžintas į Senatą, kur buvo priimtas
vienbalsiu sutikimu, prieš pat šeštadienį vėlai vakare paskelbtą
Senato pertrauką.
Dabar B.Obama gali arba pasirašyti, arba vetuoti šią priemonę.
Baltieji rūmai ketvirtadienį sakė, kad „nagrinėja tai“.
Šeštadienį, diena prieš Rusijos užsienio reikalų ministro
Sergejaus Lavrovo ir JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry susitikimą, Maskva perspėjo, kad Rusija, „be abejo,
negalės palikti to be atsako“.
Minimu įstatymo projektu leidžiama – bet teisiškai
nereikalaujama – B.Obamai tiekti letalią ir neletalią karinę
pagalbą Ukrainai, įskaitant prieštankinius ginklus, amuniciją ir
kariškių valdomus sekimo bepiločius lėktuvus.
Vašingtonas remia Ukrainą jos konflikte su Rusija, bet B.Obama
dar nėra patvirtinęs didžiausios Kijevo prašymo dėl ginklų
dalies.
Neryžtingas JAV atsakas į Rusijos tęsiamą invaziją į
Ukrainą gresia dar didesniu šio konflikto eskalavimu, perspėjo
vienas įstatymo projekto autorių senatorius Bobas Corkeris.
Įstatymo projekto priėmimas Kongrese daro politinį spaudimą
B.Obamai.
Ketvirtadienį prezidentas užsiminė, kad nepritaria
vienašališkam ekonominiam spaudimui Maskvos atžvilgiu, ir sakė,
kad jei Vašingtonas „dar labiau atitrūktų nuo Europos“ kalbant
apie sankcijas, tai duotų „priešingus rezultatus“.
JAV prezidentas ketvirtadienį pareiškė abejojantis dėl
Vašingtono galimybių skelbti tolesnes sankcijas Rusijai dėl jos
vaidmens Ukrainos konflikte, nes tai gali lemti Europos ir Amerikos
pozicijų išsiskyrimą.
„Mintis, kad galime tiesiog vis labiau didinti sankcijas, o
Putinas tuomet galiausiai persigalvos, yra skaičiavimo klaida“, –
sakė B.Obama.
Pasak jo, V.Putiną priimti strateginį sprendimą priverstų tik
suvokimas, jog Europa ir Jungtinės Valstijos nusiteikusios veikti
išvien ilgą laiką.
„Jeigu jie pamatys, kad šioje koalicijoje nėra jokių
įtrūkimų, galėtumėte pamatyti, kad jie sako, jog jų ekonomikai
tenkanti kaina persveria jų gaunamą strateginę naudą“, –
aiškino B.Obama.
Lapkričio mėnesį Pentagonas pristatė Ukrainai pirmąją iš
20-ies priešminosvaidžių radiolokacinių sistemų.
Dabartiniu įstatymu leidžiama Ukrainai per trejus metus skirti
350 mln. dolerių vertės ginklų, gynybos įrangos ir instruktažo.
Įstatymų leidėjai iš pradinio teksto pašalino svarbią
sąlygą, kuria būtų buvęs žengtas retas žingsnis ir kuria
Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai būtų buvęs suteiktas svarbios NATO
nepriklausančios sąjungininkės statusas.
Senato padėjėjai sakė, jog ta sąlyga buvo pašalinta
paskutinę minutę, kad būtų užtikrintas galutinis priėmimas.
Priemone smogiama Rusijos gynybos ir energetikos sektoriams,
baudžiant tokias kompanijas kaip valstybinė ginklų eksporto
monopolininkė „Rosoboroneksport“.
Ja B.Obamos reikalaujama įvesti sąlygines sankcijas gynybos
sektoriui, jei Rusijos valstybės kontroliuojamos firmos parduos arba
perduos karinę įrangą Sirijai arba dariniams Ukrainoje, Gruzijoje
ar Moldovoje be tų šalių vyriausybių susitikimo.
Šia taisykle siekiama padėti sustabdyti ginklų srautą iš
Rusijos į Rytų Ukrainą, kur, kaip teigia Vašingtonas ir Kijevas,
Maskva kursto separatistinius neramumus.
B.Obamai taip pat suteikiami įgaliojimai bausti Rusijos dujų
eksporto monopolininkę „Gazprom“, jeigu būtų nustatyta, kad ta
valstybinė įmonė smarkiai riboja dujų tiekimą NATO šalims arba
Aljanso partnerėms, tokioms kaip Ukraina, Gruzija bei Moldova.