Ir vis dėlto dauguma rusų laiko V.Putiną ne priežastimi, o
sprendimu.
Ši situacija rusų požiūriu labai skiriasi nuo to, kaip yra
vaizduojama Vakaruose ir šį „rusišką“ požiūrį daugiausia
formuoja valstybinės televizijos rūpestingai konstruojama tikrovės
versija bei Kremliaus metodiškas bet kokios tikėtinos politinės
alternatyvos demontavimas.
V.Putinui rengiantis kreiptis į visuomenę per nekantriai
laukiamą spaudos konferenciją, kurią transliuos televizija,
naujienų agentūros „Associated Press“ ir „NORC Center for
Public Affairs Research“ apklausos rezultatai, kurie buvo paskelbti
ketvirtadienį, rodo, kad maždaug 80 proc. rusų vis tiek remia
prezidentą.
Tačiau apklausa taip pat parodė, kad pasitikėjimas ekonomika
mažėja. Tai ypač pasakytina Maskvoje, kur žmonės priprato prie
importuotų prekių ir užsienio kelionių, kurios dėl rublio kurso
kritimo ir Vakarų sankcijų dėl Ukrainos dabar daugeliui vėl tapo
nepasiekiamos.
Apklausa buvo atlikta lapkričio 22-gruodžio 7 dienomis, kai
rublio kursas nuolat krito. Tačiau šios savaitės katastrofiškas
kolapsas tikriausiai padarys daug didesnį poveikį gyvenimo
standartams.
V.Putinas tėvynainiams rūpimais klausimais ketvirtadienio
spaudos konferencijoje kalbės tris ar keturias valandas. Jis
tikriausiai sugebės pasiųsti žinią, kad viskam vadovauja ir kad
viskas yra gerai.
Per valstybinę televiziją transliuojamoje prezidento spaudos
konferencijos reklamoje V.Putinas rodomas apsuptas Sočio
olimpiečių, glostantis tigriuką ir sveikinantis kosmonautus. „Mes
absoliučiai pajėgūs viską padaryti patys“, – žada jis
žiūrovams.
Tai, kaip rusai vertina V.Putiną, yra susiję su tuo, kaip jie
gauna naujienas, rodo apklausa. Tie, kas pagrindiniu savo informacijos
šaltiniu nurodė valstybinę televiziją, yra labiau linkę pritarti
V.Putino darbui (84 proc.), palyginti su tais, kurie turi kitus
informacijos šaltinius (73 procentai). Tie, kurie dažnai klausosi
naujienų, taip pat dažnai palankiau vertina prezidentą.
Po to, kai 2000-aisiais tapo prezidentu, V.Putinas turėjo naudos
iš didelių naftos – pagrindinio Rusijos ekonomikos ramsčio –
kainų. Pastarąjį dešimtmetį rusų gyvenimo standartai kilo
greičiau nei bet kuriuo kitu dabartinės istorijos periodu ir
daugelis vidutinių piliečių pirmą kartą įsigijo automobilius,
ėmė keliauti po pasaulį.
„Labai remiu Putiną – o ką daugiau remti?“ – sakė į
pietus nuo Maskvos esančio Griazo miesto 79 metų gyventoja Valentina
Rošupkina.
„Manau, kad šalis eina teisinga kryptimi, nes jis pakėlė
armiją, sustiprino vyriausybę. Žmonės pradėjo truputį mūsų
bijoti“, – sakė ji.
81 proc. apklausos dalyvių sakė, kad tvirtai ar iš dalies
pritaria tam, kaip V.Putinas dirba savo darbą. Palyginti su AP ir GfK
2012 metų apklausa, tokių žmonių skaičius smarkiai išaugo –
daugiau kaip 20-čia procentų.
Nors Rusija valdant V.Putinui tapo autoritariškesnė, parama jam
atrodo nuoširdi. Reikšmingas V.Putino populiarumo svyravimas
pastaraisiais metais taip pat rodo, kad rusai jaučiasi galintys
laisvai atsakinėti per anonimines apklausas dėl jų nuomonės apie
prezidentą. 81 proc. pritarimas statistiškai yra tik truputį
didesnis nei 74 proc., kuriuos tuo pačiu periodu nustatė Levados
centras – labiausiai gerbiamas Rusijos nepriklausomas visuomenės
nuomonės tyrimo institutas.
Parama V.Putinui pašoko jam kovo mėnesį atplėšus nuo Ukrainos
ir aneksavus Krymo pusiasalį, kuriame gyvena daugiausia rusakalbiai.
„Didžiajai daugumai rusų pasididžiavimo šaltinis yra
pergalė Antrajame pasauliniame kare, bet tai buvo jau prieš 70
metų, – sakė nepriklausoma analitikė M.Lipman. – (Kryme)
Putinas suteikė pojūtį, kad mes esame pergalingi, triumfuojantys ir
atsigaunantys šiandien“.
Tačiau kai kurie rusai, tokie kaip 37 metų bibliotekininkė
Jelena Ševiliova, sakė, jog nors ir pritaria V.Putinui, mano, kad
Rusijos dalyvavimas Ukrainoje galėjo atsieti per brangiai.
„Galvoju, kad mes dėl to daug praradome savo gyvenime“, –
sakė ji, turėdama omenyje Krymą.