„Tai išdavystė. Tos derybos bus naudingos tik Kubai“, –
Carlosas Munozas Fontanilas sakė
Kaljė Očo rajone, istorinėje Kubos išeivių bendruomenės
širdyje, kurioje nuo seno laukiama Castro režimo Havanoje
griūties.
Dešimtys žmonių susirinko prie kavinės „Versailles“, vieno
iš Mažosios Havanos simbolių, protestuodami prieš suartėjimą,
kuris buvo beveik vienu metu paskelbtas Vašingtone ir Havanoje –
B.Obamos ir 83 metų Kubos prezidento Raulio Castro.
Skelbdamas „naują skyrių“ JAV santykiuose su Kuba, B.Obama
susitarė su R.Castro atkurti visaverčius diplomatinius ryšius,
nutrauktus nuo 1961 metų, taip pat siekti, kad būtų atšauktas
prekybos embargas, kurį JAV įvedė 1960 metais.
Šį susitarimą vainikavo Šaltojo karo laikus primenantis
apsikeitimas kaliniais.
„Žinojau, kad tai nutiks“, – sakė nusivylęs Osvaldo
Hernandezas, prieš Castro režimą
nusistačiusios organizacijos „Vigilia Mambisa“ narys. Jis buvo
aiškiai nepatenkintas susiklosčiusia padėtimi, prisidėjęs prie
protestuotojų, kurie nešė transparantą, smerkiantį Vašingtono
„išdavystę“.
50-metis O.Hernandezas sakė įtaręs, kad B.Obama jau seniai
planuoja tokį žingsnį, bet išeivis dar dėjo viltis į
respublikonų kontroliuojamą Kongresą.
„Prekybos embargas niekada nebus atšauktas“, – sakė jis.
Ne mažiau įtūžęs Felixas Tirse, atvykęs
iš Kubos prieš 53 metus, sakė, kad netikėtas B.Obamos pareiškimas
rodo „pagarbos stygių“.
„Jis didesnis komunistas negu visi kiti“, – piktinosi jis.
C.Munozas Fontanilas taip pat burnojo prieš B.Obamą ir
perspėjo, kad Jungtinės Valstijos „žengia į katastrofą –
šalis žengia į kairę“.
Kuboje gimęs Majamio meras Tomas Regalado atvyko į Kalje Očą palaikyti protestuotojų.
„Liūdna, kad Jungtinės Valstijos atidavė viską mainais į
nieką“, – sakė jis ir pridūrė, jog Kuba „tebėra
teroristinė valstybė“.
„Buvo galima tikėtis, kad prašymas (užtikrinti) demokratiją,
laisvus rinkimus arba paleisti Kubos politinius kalinius galėtų
būti šios sutarties dalis“, – pabrėžė meras.
Vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas sakė, kad 53
Kubos piliečiai, kuriuos Vašingtonas laiko politiniais kaliniais,
bus paleisti pagal susitarimą su Havana.
„NE VISKAS BLOGAI“
Kai kurie kubiečiai, giliai įleidę šaknis Jungtinėse
Valstijose, šių naujienų nesureikšmino.
„Aš visiškai nesidomiu Kuba. Tai manęs nepaveiks“, –
sakė 79 metų pensininkas Pedro Alvarezas,
pastaruosius 52 metus gyvenęs Jungtinėse Valstijose.
P.Alvarezas buvo kitoje Kalje Očo vietoje – parke, kuriame
kubiečiai ir kiti žmonės dieną renkasi žaisti domino.
„Ar santykiai pagerės? Aš tuo abejoju – po ilgiau nei pusę
šimtmečio trukusių barnių“, – sakė jis.
Vyresnioji Amerikoje gyvenančių kubiečių karta, netekusi
turto, verslo ir artimųjų dėl politinio smurto tėvynėje, atrodo
labiau nusistačiusi prieš Havanos režimą negu jų anūkai, gimę
Jungtinėse Valstijose.
Švelnesnės pozicijos laikosi ir tūkstančiai kubiečių, kurie
atvyko į JAV iš Kubos pastaraisiais metais. Tie 20-50 metų amžiaus
žmonės, užaugę komunistiniame režime, daug labiau pritaria
santykių su Havana atnaujinimui.
Normalizuoti ryšius „geriau, nes mano tautiečiams tai bus
naudinga“, – sakė 19-metis Eduardo Deido, kuris
į Majamį atvyko su savo šeima, būdamas penkiametis.
E.Deido, kuris sakė, kad geriau kalba angliškai negu
ispaniškai, tebeturi giminaičių Kuboje, kuriems siunčia pinigų.
Jis sakė svajojantis, kad nuo šiol galės labiau juos sušelpti arba
padėti imigruoti į Jungtines Valstijas.