JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį iškilmingai paskelbė apie „istorinį“ santykių su Kuba pagerėjimą.
Esą bus atkurti diplomatiniai ryšiai su Havana, o daug metų prekybai ir kelionėms taikytos sankcijos – sušvelnintos. Galbūt net atšauktos.
Paprastiems amerikiečiams turistams iš pradžių dar nebus galima vykti į Kubą, bet Havanos gatvėse trečiadienį jau mirgėjo šimtai laimingų žmonių, nujaučiančių, kad ilgi skurdo dešimtmečiai gali baigtis.
Verslo reikalais į Kubą atvyksiantys amerikiečiai čia tikrai prisipirks bent jau cigarų ir romo – tiesa, kol kas tik už 100 JAV dolerių.
Žinoma, visapusiškai normalizuoti santykius nebus lengva. Jau dabar įtakingi respublikonai tikina blokuosiantys būsimos JAV ambasados Kuboje finansavimą. Bet kaip viskas prasidėjo?
Derybos vykdytos slapta
Faktas – JAV diplomatai Kuboje dirba jau seniai. Nors ambasada oficialiai uždaryta, šešių aukštų pastatas nuo 1977 metų vadinamas „JAV interesų sektoriumi“ prie Šveicarijos ambasados. Ant jūros kranto stūksantis monstras daugelį metų buvo puošiamas didžiuliu plakatu, kuris smerkė „Ponus imperialistus“ – kruviną užsienio politiką esą vykdančius amerikiečius.
Pastarieji atsakydami viršutiniuose pastato languose kadaise pritvirtino didžiulę elektroninę švieslentę, kurioje skelbė naujienas ir antikomunistinę propagandą.
Bet kai B.Obamai 2009 m. buvo įteikti Baltųjų rūmų raktai, po kelių mėnesių plakatas buvo nukabintas, o švieslentė išmontuota.
Tai buvo pirmasis ženklas, kad naujoji administracija ieškos būdų nutraukti beprasmę pusę amžiaus trunkančią Kubos izoliaciją.
Permainos slinko iš lėto. Havana leido JAV piliečiams lankyti artimuosius Kuboje, Vašingtonas pradėjo finansuoti kuklius, bet dvišalius mokslo ir kultūros projektus.
Respublikonai niršo – ypač praėjusiais metais, kai B.Obama per Nelsono Mandelos laidotuves paspaudė ranką Rauliui Castro.
Bet iš tiesų JAV ir Kuba tuo metu jau vedė slaptas derybas dėl ryšių atnaujinimo – jos vyko Vatikane ir Kanadoje.
Retas popiežiaus kreipimasis
Dabar „JAV interesų sektorius“, kaip teigė vienas B.Obamos komandos narys, per kelis artimiausius mėnesius vėl virs visaverte šalies diplomatine atstovybe. Čia dirbs ambasadorius ir, be abejo, daugybė Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentų.
B.Obamos administracijai net nereikėjo labai drąsintis dėl derybų su režimu Havanoje. Ypač po to, kai valdžią iš Fidelio 2008 metais perėmė ir demokratinių reformų pažadėjo jo brolis Raulis.
Juk analitikai kone vieningai sutarė, kad prekybos embargas Kubai tik stiprino komunistų valdžią šioje šalyje ir galimybių, kad režimas grius, nedidino.
Blokadą dažnai kritikavo ir nuo 1979 m. „JAV interesų sektoriui“ vadovavęs Wayne’as Smithas, kuris tikėjo, kad tik santykių atnaujinimas gali įžiebti permainas Kuboje.
Šiaip ar taip, Baltieji rūmai veikė slapta. B.Obamos komanda puikiai žinojo, kad respublikonai tokias derybas pasmerks, – tai dabar ir daro. Ypač jautri didelė kubiečių bendruomenė Floridoje, kurios pietinę dalį nuo Kubos skiria vos 140 kilometrų.
Pirmosios derybos tarp JAV ir Kubos buvo surengtos 2013-ųjų birželį. Tarpininko vaidmens ėmėsi Vatikanas – popiežius Pranciškus jau šiemet net išsiuntė, anot diplomatų, „labai retą“ kreipimąsi į B.Obamą ir R.Castro.
Embargas Kubai nepasiteisino
Nesklandumų buvo. Baltieji rūmai siekė, kad Kuba paleistų pagal sutartį dirbusį Alaną Grossą iš JAV, uždaroje šalyje nelegaliai plėtusį prieigą prie interneto.
Kubiečiai savo ruožtu siekė, kad Vašingtonas paleistų penkis 13 metų kalinamus šalies šnipus.
Tačiau kadangi JAV visada neigė, kad A.Grossas dirbo Amerikos žvalgybai, tokie mainai amerikiečiams nebuvo priimtini.
Galiausiai sprendimas buvo rastas – bet tiktai telefonu beveik valandą pasikalbėjus B.Obamai ir R.Castro. A.Grossas buvo paleistas „dėl humanitarinių priežasčių“.
Dabar B.Obamos administracija pradėtas derybas su Kuba stengiasi įvilkti į „ryškiausių per 50 metų permainų mūsų politikoje Kubos atžvilgiu“ apdarą.
„Mūsų veiksmai izoliavo ne Kubą, o pačią Ameriką“, – teigė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. Aišku, tiek jis, tiek kiti diplomatai suvokia, kad permainos neįvyks per naktį. Tačiau antrasis jau viešų derybų etapas prasidės po kelių savaičių.
„O tuomet tikiuosi tapti pirmuoju valstybės sekretoriumi, po 60 metų pertraukos aplankysiančiu Kubą“, – pareiškė J.Kerry. („The Guardian“, „The Washington Post“, BBC, LR)