Fethullah Gulenas, vadovaujantis musulmonų
grupuotei „Hizmet“ („Tarnyba“), kaltinamas „vadovavimu
teroristinei organizacijai“,nurodo valstybinis transliuotojas „TRT
Haber“.
Nuo 1999 metų gyvenantis savanoriškoje tremtyje Pensilvanijoje,
jis atvirai konfliktuoja su R.T.Erdoganu nuo to laiko, kai prieš
metus buvo pradėta korupcijos tuometinio premjero aplinkoje byla.
R.T.Erdoganas kaltina F.Guleną, kad šis pradėjo šią bylą; o
pastarasis neigia kaip nors dalyvavęs šioje istorijoje.
Kilo pasipriešinimas
Prieštaringų žingsnių nevengiantis Turkijos prezidentas vėl išprovokavo
griežtą kritiką tuo, kad šalis planuoja osmanų turkų kalbos
pamokas padaryti privalomas vidurinėse mokyklose, o vienas opozicijos
politikas paskelbė, kad net armija negali priversti jo dukters
mokytis šios kalbos.
R.T.Erdoganas sakė, jog senosios turkų kalbos naudojant
arabiškų rašmenų versiją turėtų būti mokoma mokyklose, kad
jaunosios kartos neprarastų sąsajų su savo kultūriniu paveldu.
Arabiškus rašmenis 1928 metais lotyniškais pakeitė
šiuolaikinės Turkijos įkūrėjas Mustafa Kemalis Ataturkas, kuris taip pat išgujo iš kalbos daugelį
arabiškų, persiškų ir graikiškų žodžių, siekdamas sukurti
„švarią“ turkų kalbą, artimesnę tai, kuria kalba žmonės.
Osmanų turkų kalba plėtojosi kaip administracinė kalba 600
metų gyvavusioje daugiatautėje Osmanų imperijoje, ant kurios
griuvėsių M.K.Ataturkas sukūrė šiuolaikinę Turkijos respubliką.
Tačiau net imperijai po Pirmojo pasaulinio karo žlugus, ji buvo
suprantama tik mažyčiam valdančiajam elitui.
„Hansas Vokietijoje gali jos mokytis ir studijuoti darbus
(osmanų kalba), – sakė R.T.Erdoganas. – Deja, čia taip
nėra“.
R.T.Erdoganas įrodinėjo, kad tokios pamokos yra būtinos
siekiant atkurti nutrauktus ryšius su „šaknimis“ ir kad dauguma
negali perskaityti užrašų ant savo protėvių kapų.
„Yra tokių, kurie nenori, kad to būtų mokoma. Tai didelis
pavojus. Patinka jiems tai ar ne, osmanų kalbos šioje šalyje bus
mokomasi ir mokoma, – sakė prezidentas per vienos religinės
tarybos susitikimą Ankaroje. – Tai nėra užsienio kalba. Tai
turkų kalbos forma, kuri niekada nepasens“.
Opozicijos lyderis Kemalis Kilicdaroglu
pareiškė, jog tokiais žingsniais siekiama, kad vaikai
„nebeklausinėtų apie pasaulį“.
„Jie nori paversti Turkiją viduramžių šalimi, bet jiems
niekada nepavyks“, – sakė jis.
Premjeras Ahmetas Davutoglu užsipuolė
kritikus: „Kodėl jie tokie alergiški istorijai? Kodėl tokia
neapykanta kultūrai? Mums tai nesuprantama“.
„Erdogano rūpestis yra ne osmanų kalbos mokymas ... Tikrasis
jo tikslas yra suvesti sąskaitas su sekuliarizmu ir Respublika, –
sakė pagrindinės opozicijos parlamentinės partijos CHP atstovas
Akifas Hamzacebi. – Erdoganas iš tikrųjų
nori atgaivinti Turkijoje arabišką alfabetą“.
Oponentai kaltina R.T.Erdoganą elgiantis kaip šių laikų
sultonui ir tvirtina, kad jo islamiška ideologija ir netolerancija
kitokiai nuomonei atitolina Turkiją nuo M.K.Ataturko pasaulietiškų
idealų.
R.T.Erdoganas, kalbėdamas per minėtą susitikimą, emocingai
pareiškė, kad M.K.Ataturko sprendimas atsisakyti kalbos buvo
Turkijos „jungo venų“ nukirtimas.
„Tai katastrofa, kad ši šalis, kuri turėjo pranašesnių
mokslinių ypatybių, prarado savo išmintį“, – sakė jis.
Jo šalininkai, kurie 52-iem proc. balsų nulėmė jo pergalę per
pirmuosius tiesioginius Turkijos prezidento rinkimus rugpjūčio
mėnesį, laiko jį religine prasme konservatyvios darbininkų klasės
gynėju, stojančiu prieš pasaulietišką elitą.
Jo komentarai suintensyvino debatus, kilusius gruodžio
pradžioje, kai Turkijos švietimo taryba nusprendė, kad osmanų
kalbos turėtų būti mokoma islamiškose vidurinėse mokyklose ir
kaip pasirenkamojo dalyko kituose licėjuose.
„Net jei ateis visa jūsų armija, ji negalės priversti mano
dukters lankyti Osmanų kalbos pamokų“, – sakė opozicijos
politikas Selahattinas Demirtasas, kurio
partija HDP kovojo už Turkijos 15 mln. kurdų teises, įskaitant
švietimą gimtąja kalba.
Kurdų kalbos vis dar nėra mokoma Turkijos valstybinėse
mokyklose.
Mokytojų ir mokslo darbuotojų sąjunga „Egitim-Sen“
apkaltino švietimo tarybą neoosmanizmu ir bandymu performuoti
mokyklų sistemą pagal religinius reikalavimus. Kiti šių planų
oponentai atmetė juos kaip absurdiškus.
„Ar užsidėsime fesus, kai mokysimės osmanų kalbos?“, –
„Twitter“ parašė vienas kritikas.
Fesus M.K.Ataturkas taip pat uždraudė – stengdamasis
paliegusią Osmanų teokratiją paversti vakarietiška, pasaulietiška
valstybe.
R.T.Erdoganas, kuris prieš tapdamas prezidentu daugiau kaip
dešimtmetį dirbo premjeru, jau seniai yra kaltinamas tuo, kad nori
primesti religiją Turkijos visuomenei, kuri, nors daugiausia
musulmoniška, oficialiai yra pasaulietinė, ir islamizuoti švietimo
sistemą.
Rugsėjo mėnesį vyriausybė leido mergaitėms valstybinėse
vidurinėse mokyklose nešioti musulmoniškas skareles ir uždraudė
moksleiviams makiažą, plaukų dažymą, tatuiruotes ir kūno
auskarus.