Kalbėdamasis telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry, S.Lavrovas sakė, kad naujasis teisės aktas,
„grasinantis naujomis sankcijomis prieš Rusiją, gali ilgam laikui
pabloginti galimybes normaliai bendradarbiauti mūsų šalims“,
sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį
pasirašė „Ukrainos laisvės palaikymo aktą“, kuris leidžia jam
įvesti tolesnes sankcijas Rusijai, sakoma Baltųjų rūmų
pranešime.
Pranešime nurodoma, kad tas teisės aktas „suteikia
administracijai papildomų galių, kurios gali būti panaudotos, jeigu
susiklostytų atitinkamos aplinkybės“.
JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį pareiškė, kad neketina skelbti
Rusijai naujų sankcijų dėl krizės Ukrainoje, nors pasirašė
teisės aktą, suteikiantį jam teisę tai padaryti.
„Šis teisės aktas suteikia administracijai papildomų galių,
kurios gali būti panaudotos, jeigu susiklostytų atitinkamos
aplinkybės“, – aiškino jis.
Tačiau B.Obama pridūrė, kad „to teisės akto pasirašymas
neskelbia pokyčio administracijos sankcijų politikoje, kurią mes
kruopščiai sukalibravome pagal faktinę padėtį ir koordinavome su
mūsų sąjungininkais bei partneriais“.
B.Obama sakė, kad jo administracija toliau glaudžiai dirbs su
JAV sąjungininkais, reaguodama į padėtį ir „toliau vertins bei
kalibruos mūsų sankcijas, atsakydama į Rusijos veiksmus“.
Prezidentas pakartojo savo raginimą Rusijai „nutraukti
okupaciją ir mėginimą aneksuoti Krymą, baigti separatistų
palaikymą rytų Ukrainoje“.
Jis taip pat pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos pasiruošusios
atšaukti sankcijas, jeigu Rusija deeskaluos šį konfliktą pagal
ankstesnį susitarimą, kuris „gerbia Ukrainos suverenumą ir
teritorinį vientisumą“.
B.Obama ne kartą sakė, kad jam atrodo, jog mėginimai skelbti
papildomas JAV sankcijas nesuderinus veiksmų su Europos Sąjunga (ES)
neduotų pageidaujamų rezultatų.
Anksčiau JAV Kongresas priėmė „Ukrainos laisvės palaikymo
aktą“, suteikiantį teisę prezidentui paskelbti papildomas
sankcijas Rusijos naftos ir energetikos sektoriams, taip pat
valstybinei ginklų eksporto monopolininkei „Rosoboroneksport“.
Tame dokumente sakoma, kad valstybės vadovas turi paskelbti
suvaržančias priemones prieš „Rosoboroneksport“ ne vėliau negu
per 30 dienų nuo šio įstatymo projekto pasirašymo.
Kita vertus, JAV Valstybės departamento atstovė Jennifer Psaki anksčiau tvirtino, kad tas „teisės aktas
prireikus leis prezidentui atsisakyti sankcijų įvedimo būtinybės,
jeigu tai atitiks JAV nacionalinius interesus“.
Naujasis įstatymas taip pat užtikrina galimybę teikti pagalbą
Ukrainos gynybos ir energetikos sektoriams, taip pat šalies viduje
perkeltiems civiliams.
Ketvirtadienį Briuselyje vykusiame 28 šalių bloko viršūnių
susitikime buvo patvirtintos sankcijos dėl Maskvos įvykdytos Krymo
aneksijos, dėl kurių buvo susitarta mėnesius anksčiau, tačiau
naujų priemonių nebuvo imtasi tuo metu, kai Rusija grimzta į
precedento neturinčią finansų krizę.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollandas
ketvirtadienį sakė, jog jeigu Rusija „pasiųs signalą, kurio
tikimės, tuomet nėra reikalo naujoms sankcijoms“.
„Priešingai – tuomet mums reikėtų pagalvoti, kaip mes irgi
galėtume pradėti deeskalaciją“, – pridūrė jis.
F.Hollande'o teigimu, taikos derybos tarp Ukrainos
lyderių ir Kremliaus palaikomų sukilėlių gali įvykti Baltarusijos
sostinėje Minske sekmadienį arba pirmadienį dalyvaujant Rusijos bei
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO)
pasiuntiniams.
Tos derybos „vyks sekmadienį arba pirmadienį“, F.Hollande'as
sakė po ketvirtadienį vykusio Europos Sąjungos (ES) viršūnių
susitikimo, turėdamas omenyje taikos derybas tarp sukilėlių ir
Ukrainos vyriausybės delegatų Minske.
F.Hollande'as nurodė, kad jis, Rusijos prezidentas Vladimiras
Putinas, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir Vokietijos kanclerė
Angela Merkel tęs diskusijas telefonu, kurias pradėjo antradienį.
P.Porošenka trečiadienį išreiškė viltį, kad Minske susitiks
vadinamoji kontaktinė grupė, kuri tariasi su sukilėliais, kaip
turėtų būti įgyvendinamas rugsėjį pasirašytas taikos planas.
Vakarų šalys kaltina Rusiją kurstant krizę Ukrainoje, kurioje
nuo balandžio žuvo bent 4,7 tūkst. žmonių, o beveik milijonas
gyventojų buvo priversti palikti savo namus. Maskva neigia palaikanti
prorusiškus separatistus arba teikianti jiems karinę pagalbą.