Sėkmė preliminariame derybų etape Baltarusijos sostinėje
Minske gali atverti kelią antrajam susitikimui penktadienį, per
kurį būtų pasirašytas galutinis susitarimas.
Tačiau smarkiai besiskiriantys požiūriai į Ukrainos vietą
Europoje ir visą šalies valdymo sistemą gali sutrikdyti išspręsti
jau aštuonis mėnesius besitęsiančią kruviną krizę.
Kaip nurodo Jungtinės Tautos (JT), per laikotarpį nuo rugsėjo 5
dienos, kai buvo pasiektas susitarimas dėl paliaubų, Ukrainos
rytuose žuvo daugiau negu 1 300 žmonių.
Nuo balandžio besitęsiantis konfliktas, kuris yra kruviniausias
Europoje nuo praeito amžiaus 10-o dešimtmečio, nusinešė jau per
4,7 tūkst. žmonių gyvybių ir sukėlė didžiulį susipriešinimą
tarp ukrainiečių ir rusakalbių šalies piliečių, kuriam
panaikinti tikriausiai prireiks ne vienos kartos.
Susitikimas Minske turi prasidėti 12 val. Grinvičo (14 val.
Lietuvos) laiku. Jame taip pat dalyvaus tarpininkai iš Rusijos bei
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
Separatistams bus svarbiausia užsitikrinti, kad Kijevas
atnaujintų lapkritį sustabdytas socialines išmokas jų
kontroliuojamo rytinio regiono gyventojams, tačiau vyriausybė
baiminasi, kad tos lėšos yra naudojamos separatistams finansuoti.
Rusijos ambasadorius Kijeve Michailas Zurabovas, derybose ginantis
sepaeatistų poziciją, sakė, kad „ekonomikos reikalai yra vienas
iš keturių pagrindinių derybų darbotvarkės punktų“.
Tuo tarpu Kijeve dirbantys ESBO atstovai, kurie taip pat dalyvaus
trečiadienį vyksiančiame susitikime, sakė, kad konflikto šalys
aptars humanitarinės pagalbos teikimo klausimus, bet vengs debatų
dėl išmokų.
ESBO atstovė Heidi Tagliavini (Heidi Taljavini) pridūrė, kad
taip pat ketinama tartis dėl pajėgų atitraukimo nuo fronto linijos
ir apsikeitimo belaisviais.
Separatistų derybininkai pesimistiškai vertino galimus
preliminarių derybų rezultatus, išvykdami į Minską antradienio
vakarą.
„Kol kas nematau jokio pagrindo tikėti, kad galime pasiekti
kokį nors konsensusą“, – sakė Luhansko srities separatistų
lyderis Igoris Plotnickis.
„Panašu, kad mes toliau vaikštome ratu. Tikrai nemanau, kad
pasieksime kokių nors konkrečių rezultatų“, – pridūrė jis.
Įtampą dar labiau padidino antradienį Ukrainos parlamento
priimtas sprendimas panaikinti draudimą šaliai jungtis prie
užsienio karinių blokų, kuris buvo paskelbtas 2010 metais, smarkiai
spaudžiant Rusijai.
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas Ukrainos parlamento
balsavimo išvakarėse perspėjo, kad „prašymas dėl NATO narystės
iš esmės pavers Ukrainą potencialia karine priešininke Rusijai“.