Sėkmė preliminariame derybų etape Baltarusijos sostinėje Minske gali atverti kelią antrajam susitikimui penktadienį, per kurį būtų pasirašytas galutinis susitarimas.
Tačiau smarkiai besiskiriantys požiūriai į Ukrainos vietą Europoje ir visą šalies valdymo sistemą gali sutrikdyti išspręsti jau aštuonis mėnesius besitęsiančią kruviną krizę.
Kaip nurodo Jungtinės Tautos (JT), per laikotarpį nuo rugsėjo 5 dienos, kai buvo pasiektas susitarimas dėl paliaubų, Ukrainos rytuose žuvo daugiau negu 1 300 žmonių.
Nuo balandžio besitęsiantis konfliktas, kuris yra kruviniausias Europoje nuo praeito amžiaus 10-o dešimtmečio, nusinešė jau per 4,7 tūkst. žmonių gyvybių ir sukėlė didžiulį susipriešinimą tarp ukrainiečių ir rusakalbių šalies piliečių, kuriam panaikinti tikriausiai prireiks ne vienos kartos.
Susitikimas Minske turi prasidėti 12 val. Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku. Jame taip pat dalyvaus tarpininkai iš Rusijos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
Separatistams bus svarbiausia užsitikrinti, kad Kijevas atnaujintų lapkritį sustabdytas socialines išmokas jų kontroliuojamo rytinio regiono gyventojams, tačiau vyriausybė baiminasi, kad tos lėšos yra naudojamos separatistams finansuoti.
Rusijos ambasadorius Kijeve Michailas Zurabovas, derybose ginantis sepaeatistų poziciją, sakė, kad „ekonomikos reikalai yra vienas iš keturių pagrindinių derybų darbotvarkės punktų“.
Tuo tarpu Kijeve dirbantys ESBO atstovai, kurie taip pat dalyvaus trečiadienį vyksiančiame susitikime, sakė, kad konflikto šalys aptars humanitarinės pagalbos teikimo klausimus, bet vengs debatų dėl išmokų.
ESBO atstovė Heidi Tagliavini (Heidi Taljavini) pridūrė, kad taip pat ketinama tartis dėl pajėgų atitraukimo nuo fronto linijos ir apsikeitimo belaisviais.
Separatistų derybininkai pesimistiškai vertino galimus preliminarių derybų rezultatus, išvykdami į Minską antradienio vakarą.
„Kol kas nematau jokio pagrindo tikėti, kad galime pasiekti kokį nors konsensusą“, – sakė Luhansko srities separatistų lyderis Igoris Plotnickis.
„Panašu, kad mes toliau vaikštome ratu. Tikrai nemanau, kad pasieksime kokių nors konkrečių rezultatų“, – pridūrė jis.
Įtampą dar labiau padidino antradienį Ukrainos parlamento priimtas sprendimas panaikinti draudimą šaliai jungtis prie užsienio karinių blokų, kuris buvo paskelbtas 2010 metais, smarkiai spaudžiant Rusijai.
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas Ukrainos parlamento balsavimo išvakarėse perspėjo, kad „prašymas dėl NATO narystės iš esmės pavers Ukrainą potencialia karine priešininke Rusijai“.
