Nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio S.Baranczakas
kentėjo dėl Parkinsono ligos, privertusios 1997-aisiais pasitraukti
iš Harvardo, kuriame jis dėstė 16 metų. Poetas mirė anksti
penktadienį Niutonvilio miestelyje netoli Bostono, nurodė
laikraštis.
Lenkijos kultūros ministrė Malgorzata Omilanowska sakė, kad S.Baranczako mirtis yra „didelė netektis
Lenkijos kultūrai“.
„Jis brangiai sumokėjo už savo pažiūras, nesvyruojantį
požiūrį, – pabrėžė ji. – Jis visą savo gyvenimą pašventė
literatūrai, poezijai. Jo darbai visuomet bus svarbi Lenkijos
kultūros dalis.“
S.Baranczykas 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiais parašytuose
eilėraščiuose išjuokė absurdišką tuometį Lenkijos komunistinį
režimą ir jo vartotą dirbtinę kalbą. 1977 metais jis kartu su
kitais aktyvistais įkūrė Darbininkų gynimo komitetą (KOR) po
brutalaus valdžios susidorojimo su protestavusiais darbininkais. Dėl
savo disidentinės veiklos jis prarado darbą Adamo Mickiewicziaus
(Adomo Mickevičiaus) universitete savo gimtojoje Poznanėje, jo
kūrinius buvo uždrausta spausdinti Lenkijoje.
1981-aisiais S.Baranczykas užsitikrino trejų metų kontraktą
skaityti paskaitas Harvarde, bet liko savo šalyje, kai Lenkijos
komunistai paskelbė karo padėtį, reaguodami į demokratijos
šalininkų judėjimą „Solidarumas“.
Jis vertė iš lenkų į anglų kalbą, taip pat iš anglų į
lenkų kalbą daugelio autorių kūrinius, tarp kurių buvo ir
Williamo Shakespeare'o, Johno Donne'o, Emily Dickinson ir Bobo Dylano eilės. Jis taip pat vertė iš rusų ir lietuvių kalbų.
S.Baranczykas pasižymėjo retu talentu išsaugoti originalaus
kūrinio dvasią ir kalbos grožį.
1996 metais S.Baranczakas pasidalijo JAV PEN vertimo premiją su
amerikiete Clare Cavanagh už Nobelio literatūros
premijos laureatės lenkės poetės Wislawos Szymborskos kūrinių vertimą į anglų kalbą.
S.Baranczako žmona Anna Harvardo universitete dėsto slavų
kalbų ir literatūros kursus.