Kinija, Prancūzija ir Rusija yra tarp aštuonių valstybių,
balsavusių už šį tekstą, bet rezoliucija nesurinko būtinų
devynių „taip“, kad būtų priimta 15 narių Saugumo Taryboje.
Izraelis trečiadienį išreiškė pasitenkinimą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos sprendimu.
„Kiekvienas izraelietis, kuris nori taikos su mūsų kaimynais,
gali būti tik patenkintas šio balsavimo rezultatais“, –
visuomeniniam radijui sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas
Tzahi HaNegbi, kuris kalbėjo kelios valandos po to,
kai 15 narių JT Saugumo Taryba atmetė minimą rezoliuciją.
Australija ir Jungtinės Valstijos balsavo „prieš“, o penkios
kitos šalys, tarp jų – Didžioji Britanija, susilaikė.
Ši palestiniečių parengta ir arabų šalių remta rezoliucija
būtų turėjusi atverti kelią Palestinos valstybei su Rytų Jeruzale
kaip jos sostine.
Joje numatytas 12 mėnesių terminas Izraeliui pasiekti galutinį
taikos susitarimą su palestiniečiais ir raginama iki 2017 metų
pabaigos Izraeliui visiškai pasitraukti iš palestiniečių
teritorijų.
Saugumo Tarybos narė Jordanija paprašė balsavimo nepaisydama
JAV nepritarimo. Vašingtonas teigia, kad šioje rezoliucijoje
nekalbama apie Izraelio susirūpinimą saugumu ir savavališkai
nustatomi terminai.
„Ši rezoliucija sudaro sąlygas didesniam pasidalijimui, ne
kompromisui, – Tarybai sakė JAV ambasadorė Samantha Power. – Šis tekstas kalba tik apie vienos šalies
susirūpinimą“.
S.Power teisino JAV poziciją už tiesiogines derybas ir sakė,
kad „taika ateis iš sunkių sprendimų ir kompromisų, kurie turi
būti padaryti prie derybų stalo“.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry kelias
dienas prieš balsavimą užsiėmė lobizmu ir paskambino 13-ai
užsienio reikalų ministrų, kad paaiškintų Amerikos nepritarimą.
Tačiau Vašingtonui neprireikė pasinaudoti savo veto teise
priemonei blokuoti – toks žingsnis būtų galėjęs pakenkti JAV
reputacijai arabų pasaulyje.
JAV veto būtų galėjęs papiktinti svarbius sąjungininkus
arabus, tarp jų – partnerius JAV vadovaujamoje koalicijoje, kuri
vykdo smūgius iš oro prieš džihadistų grupuotę „Islamo
valstybė“ Sirijoje ir Irake.
Argentina, Čadas, Čilė, Jordanija ir Liuksemburgas drauge su
Kinija, Prancūzija ir Rusija parėmė rezoliuciją.
Lietuva, Nigerija, Ruanda ir Pietų Korėja drauge su Didžiąja
Britanija susilaikė.
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo
Tarybai balsuojant dėl rezoliucijos apie Izraelio ir Palestinos
konfliktą Lietuva susilaikė, nes, kaip teigia užsienio reikalų
ministras Linas Linekvičius, abejojama, ar šis dokumentas
paskatintų susitaikymo procesą.
„Vargu, ar dabartinėmis aplinkybėmis vienašališkai
pateiktas, nesuderintas ir nesubalansuotas rezoliucijos tekstas
galėtų paskatinti susitaikymo procesą ir priartinti dviejų
valstybių sprendimą“, – Užsienio reikalų ministerijos
trečiadienį išplatintame pranešime teigia L.Linkevičius.
Pasak ministro, Lietuva nuolat tvirtai pasisako už dviejų
valstybių sprendimą, pagal kurį Izraelio ir Palestinos valstybės
taikiai ir saugiai sugyventų viena šalia kitos.
URM pranešime pažymima, kad vienintelis būdas išspręsti šį
užsitęsusį konfliktą – atnaujinti tiesiogines derybas.
„Rezoliucijos projekte yra daug gerų elementų, galinčių
tapti tvirtu pagrindu tolesnėms deryboms. Visgi tik tiesioginės
derybos, kuriose dalyvauja abi pusės, gali išspręsti konfliktą“,
– teigė Lietuvos nuolatinės misijos prie JT laikinoji reikalų
patikėtinė Nida Jakubonė.