Tos atakos liudininkė matė, kaip Paryžiaus rytiniame Vensano rajone esančioje parduotuvėje buvęs vyras čiupo ginklą, kai A.Coulibaly jį akimirkai nuleido, ir mėgino atgręžti jį į užpuoliką.
„Vienas jaunuolis sugriebė automatą ir norėjo jį (užpuoliką) nušauti“, bet A.Coulibaly „buvo greitesnis ir pašovė jį į gerklę. Vargšas jaunuolis tiesiog parkrito“, moteris, vardu Sophie, sakė radijui „Europe 1“.
Pasak jos, A.Coulibaly taip pat negailestingai susidorojo su kitu įkaitu.
„Vienas vyras norėjo išeiti – jis (užpuolikas) nušovė jį į nugarą“, – aiškino Sofie.
Sophie atėjo apsipirkti į tą parduotuvę penktadienį apie 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku, kai pastebėjo prie įėjimo ant grindų tįsantį lavoną.
„Kai suvokiau, kas nutiko, pakėliau galvą ir pamačiau teroristą, kuris man pasakė: „Ateik čia, tučtuojau!“, – pasakojo ji.
„Negalėjau atsitraukti – buvau prie pat įėjimo, todėl turėjau įžengti vidun, – pridūrė liudininkė. – Pasijutau kaip prastame filme.“
Tęsiantis įkaitų dramai, A.Coulibaly liepė Sophie eiti į rūsį ir atvesti žmones, kurie buvo ten pasislėpę.
Vienas parduotuvės darbuotojas – musulmonas Lassana Bathily – padėjo keliems išsigandusiems pirkėjams pasislėpti prekių šaldytuve.
A.Coulibaly įsakė Sophie nueiti pas rūsyje esančius žmones ir atvesti juos į viršų. Tarp tų žmonių buvo trejų metų berniukas ir jo tėvas. Liudininkė pripažino, kad pasakyti jiems, jog reikės grįžti į akistatą su mirtinu pavojumi, buvo „šiurpu“.
„Nesugebėjome atidaryti kito šaldytuvo. Jie tylėjo, – prisiminė ji. – Pasakiau jiems: „Tiek to – pasakysime, kad čia nieko nėra.“
Tai buvo ne vienintelis drąsus Sophie poelgis: ji taip pat papasakojo, kaip atkalbėjo berniuko tėvą nuo mėginimo atakuoti A.Coulibaly, apsiginklavus gesintuvu.
„Berniuko tėvas lipo laiptais aukštyn, nešdamasis gesintuvą. Jis man pasakė: „Ištraukiau kaištį. Ketinu jį apipurkšti“, – sakė moteris. – Pasakiau: „Nedarykite to. Jis ką tik nužudė vieną žmogų mano akivaizdoje. Nedarykite to!“
Tuomet jų kankynė netikėtai baigėsi, kai policija šturmavo parduotuvę ir nušovė A.Coulibaly.
„Staiga prasidėjo beprotybė. Mes visi atšokome, mėgindami kur nors pasislėpti. ... Metalinės žaliuzės po truputį kilo, o tuomet pagalvojau: „Turime bėgti ten, turime iš čia nešdintis.“
