Patologas per apklausą dėl A. Litvinenkos mirties sakė, kad jo kūnas buvo „labai pavojingas“ ir turėjo būti perduotas į saugią vietą tyrimams.
Buvęs Rusijos šnipas A. Litvinenka mirė Londono ligoninėje 2006 metais, kai į jo žaliąją arbatą buvo įpilta radioaktyviojo polonio. Buvęs KGB šnipas paliko Rusiją ir išvyko į Jungtinę Karalystę, kur tapo vienu griežčiausių Kremliaus kritiku. Didžiojoje Britanijoje vyras dirbo žvalgybos agentūroje MI6.
Teismo patologas N. Keiris pasakojo, kad jis ir jo kolegos, atlikdami autopsiją, vilkėjo baltus kostiumus, apsaugines pirštines ir specialius gobtuvus, į kuriuos oras patekdavo per filtrus.
„Tai buvo įvardyta kaip pavojingiausia kada nors Vakarų pasaulyje atlikta autopsija ir manau, kad tai, matyt, yra tiesa“, – nurodė gydytojas.
Anksčiau pareigūnas nurodė, kad du vyrai, įtariami nužudę A. Litvinenką, rusai Andrejus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas, vis dar ieškomi policijos dėl žmogžudystės. Vyrai anksčiau teigė, esą nesusiję su disidento nužudymu.
Detektyvas inspektorius Craigas Mascallas per apklausą tvirtino, kad per bylos įkarštį tyrime dalyvavo 100 detektyvų ir 100 uniformuotų pareigūnų.
Antradienį advokatas Robinas Tamas pareiškė, kad A. Litvinenka galėjo būti nuodytas kelis kartus. Mirusiojo našlė Marina tikino, kad jos vyras, gulėdamas ligoninėje, kaltino Kremlių, tačiau Rusija neigia jai mestus kaltinimus dėl A. Litvinenkos nužudymo.
