„Esame nepatenkinti teismo sprendimu, tačiau jį priimame
civilizuotai“, – sakė Z.Milanovičius žurnalistams ir pridūrė,
kad šis Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) sprendimas yra
galutinis.
Jungtinių Tautų aukščiausioji
teisminė institucija antradienį atmetė Kroatijos ir Serbijos –
buvusių priešininkių – kaltinimus viena kitai dėl serbų ir
kroatų genocido, paskelbusi nutartį istorinėje byloje dėl įvykių
per kruvinus Balkanų karus praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje.
Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) pirmininkas Peteris Tomka
atmetė Zagrebo kaltinimus, kad serbų pajėgos vykdė kroatų
genocidą per Kroatijos nepriklausomybės karą.
Analogiškas sprendimas buvo priimtas dėl Belgrado pateikto
priešinio ieškinio, susijusio su kroatų pajėgų kontrpuolimu,
privertusiu 200 tūkst. civilių serbų bėgti po paskutinio didelio
mūšio 1991–1995 metų kare.
Serbijos užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius sakė, kad
ši byla yra, ko gera, vienas „svarbiausių įvykių“,
lemsiančių Belgrado santykius su Kroatija.
Zagrebas į TTT dėl Belgrado veiksmų kreipėsi 1999 metais,
kaltindamas Serbiją genocidu per karą Kroatijoje, kai vyko kruvinas
buvusios Jugoslavijos byrėjimas.
Serbija buvo kaltinama vykdžiusi etninį valymą kaip „tam
tikros formos genocidą“ Vukovaro mieste ir kitose teritorijose. Per
tuos įvykius daugybė kroatų buvo išvaryti iš savo namų,
nužudyti arba kankinti, o jų turtas – sunaikintas.
Per tą konfliktą, kuris buvo vienas iš kelių 10-ajame
dešimtmetyje Balkanus krėtusių karų, žuvo apie 20 tūkst.
žmonių.
Vukovaras buvo užimtas po tris mėnesius trukusio Jugoslavijos
armijos (JNA) ir serbų sukilėlių puolimo.
Miestui kritus, iš jo buvo išvaryti apie 22 tūkst. ne serbų
tautybės žmonių, o apie 350 buvusių Vukovaro apylinkių gyventojų
likimas iki šiol nežinomas.
Zagrebas pageidavo, kad TTT teisėjai įpareigotų Belgradą
sumokėti kompensaciją.
Belgradas 2010-aisiais pateikė priešieškinį, tvirtindamas, kad
apie 200 tūkst. etninių serbų buvo priversti bėgti, kai Kroatija
1995 metais surengė karinę operaciją, siekdama susigrąžinti savo
teritoriją.
Po Zagrebo kontrpuolimo, pavadinto operacija „Audra“, etninių
serbų dalis Kroatijoje sumažėjo nuo 12 iki keturių procentų.
2012 metais Belgradas įtūžo, kai operacijos „Audra“ karinis
vadas Ante Gotovina (Antė Gotovina) buvo išteisintas per apeliacinį
procesą Tarptautiniame baudžiamajame teisme buvusiai Jugoslavijai
(TBTJ).
„Ironiška, kad Kroatija ... kuri savo smurtiniu separatizmu
išprovokavo šiurpaus pilietinio karo laviną buvusioje
Jugoslavijoje, kaltina kažką kitą genocidu“, – buvo sakoma
Serbijos pranešime, paskelbtame nagrinėjant šią bylą praeitais
metais.
Genocidą įrodyti sunku
Iki šiol TTT, sprendžiantis ginčus tarp valstybių, nuo savo
darbo pradžios 1946 metais yra pripažinęs tik vieną genocido
atvejį.
Genocidas laikomas sunkiausiu tarptautiniu nusikaltimu, tačiau
taip pat sunkiausiai įrodomu.
2007-aisiais Teismas nutarė, kad genocidas buvo vykdomas
Srebrenicoje 1995 metais, kai Bosnijos serbų pajėgos, užėmusios
šį JT saugomą anklavą, nužudė beveik 8 tūkst. musulmonų vyrų
ir berniukų, o jų kūnus suvertė į masinius kapus.
Nutartis dabartinėje byloje, nagrinėtoje nuo praeitų metų
kovo, buvo priimta 17 teisėjų kolegijos.
Tiek Belgradas, tiek Zagrebas prieš nutarties paskelbimą sakė
sutiksiantys su Teismo sprendimu.
Kroatijos teisingumo ministras Orsatas Miljeničius sakė, kad
Zagrebo pagrindinis tikslas – „parodyti, kas dėjosi tame kare ir
kad buvo vykdoma agresija prieš Kroatiją“.
Tuo tarpu I.Dačičius sekmadienį pareiškė: „Tai bus, ko
gera, vienas svarbiausių įvykių mūsų dvišaliuose santykiuose su
Kroatija.“
„Tai tikriausiai užbaigs procesą, kuris vyko pastaruosius
15–20 metų; padės tašką abiejų pusių pastangose įrodyti, kas
yra didžiausias nusikaltėlis, – pažymėjo jis. – Galbūt
turėsime galimybę palikti praeitį ir atsigręžti į ateitį.“
