L.Vilksas jau seniai suvokia, kad jis fanatikams yra vienas svarbesnių taikinių. Kasdien grėsmę jaučiantis švedas savo veiklą planuoja itin kruopščiai ir skiria didžiulį dėmesį apsaugai.
Taip buvo ir šeštadienį, per renginį vienoje Kopenhagos kavinėje, kur buvo minimos 26-osios fatvos rašytojui Salmanui Rushdie metinės.
Namuose, Švedijoje, L.Vilksą visą parą saugo ginkluoti policininkai, o Danijoje dailininkas keliauja su asmens sargybiniais, kuriuos jam yra paskyrusi Švedijos saugumo tarnyba. Kai Paryžiuje buvo užpulta satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcija, L.Vilksas paprašė sustiprinti jo apsaugą.
Vis dėlto įvykiai Kopenhagoje įrodė, kad net, regis, nepriekaištingos apsaugos priemonės gali nepadėti išvengti tragedijos.
Šeštadienio vakarą L.Vilksas nė neabejojo, kokie buvo užpuoliko, nušovusio vieną žmogų ir sužeidusio tris policijos pareigūnus, motyvai.
Švedas yra tikras, kad siekta nužudyti būtent jį: „Kokie kiti gali būti motyvai?“ L.Vilkso teigimu, įmanoma, kad išpuolį įkvėpė „Charlie Hebdo" tragedija Paryžiuje.
68 metų L.Vilksas pirmąkart išgarsėjo 2007-aisiais, kai nupiešė karikatūrą, kurioje pavaizdavo pranašo Mahometo galvą ant šuns kūno. Paroda, kurioje turėjo būti eksponuojamas šis piešinys, buvo atšaukta, kai dailininkas sulaukė grasinimų mirtimi iš islamo ekstremistų.
L.Vilksas buvo pasiruošęs tokiai reakcijai. Kaip ir jo draugas, danas karikatūrininkas Kurtas Westergaardas, 2005 metais nupiešęs Mahometą su bomba jo turbane, vyras žinojo, kad tokie piešiniai pavojingi.
Iš tiesų – 2013 metais ir L.Vilksas, ir K.Westergaardas kartu su S.Rushdie buvo įtraukti į tarptautinio teroristų tinklo „Al Qaeda“ sudarytą svarbiausių taikinių sąrašą.
„Šis išpuolis privers žmones dar labiau bijoti, – žudynes „Charlie Hebdo“ redakcijoje komentavo L.Vilksas. – Tas savaitraštis buvo maža oazė. Nedaug kas drįstų daryti tai, ką darė jie.“
L.Vilksas su „Charlie Hebdo“ redaktoriumi Stephane'u Charbonnier buvo susitikęs pernai spalį, kai prancūzą specialiu prizu už laisvę apdovanojo Larso Vilkso komitetas.
Dabar švedas mano, kad jam bus dar sunkiau rengti parodas ir skaityti paskaitas: „Ir taip nemažai renginių atšaukiama dėl baimės. Tragedija Paryžiuje reiškia, kad situacija dar pablogės.“
Tiesa, L.Vilksas tikina, kad grasinimai ar net išpuoliai – 2010 metais menininkui buvo smogta į veidą – jo nenutildys.
„Problema tai, kad Vakaruose labai aktyvi cenzūra – kalbant apie islamą, religiją. Buvo tik keli laikraščiai, bandę veikti laisvai. Vienas jų buvo „Charlie Hebdo“, – teigė L.Vilksas.
Prieš dvejus metus amerikietė Colleen LaRose, save vadinusi „Džihado Jane“, buvo nuteista kalėti 10 metų už kėsinimąsi nužudyti L.Vilksą. 2010 metais du broliai bandė sudeginti dailininko namą Pietų Švedijoje ir taip pat buvo įkalinti.
Tais pačiais metais dar vienas sąmokslas nužudyti L.Vilksą buvo atskleistas Airijoje, kur buvo suimti septyni šios šalies piliečiai. Specialiųjų tarnybų atstovai tada teigė, kad dalis suimtųjų kilę iš Artimųjų Rytų, o kiti atsivertė į islamą.
Šeštadienio renginį „Menas, šventvagystė ir saviraiškos laisvė“ Kopenhagoje organizavo Larso Vilko komiteto įkūrėja Helle Merete Brix.
Parengė Gintaras Radauskas
