Štai ispanai, kuriuos taip pat nuo krizės nukentėję lietuviai kartais laiko tinginiais, po šalį sukrėtusio sunkmečio sugebėjo išradingai atsitiesti.
„The Local“ siūlo aštuonis įdomias naujoves, kurios Ispanijoje išpopuliarėjo pastaraisiais metais.
Mikroteatras. Griežtos vyriausybės taupymo priemonės privertė žmones mažiau pinigų skirti laisvalaikiui. Pigių pramogų ieškantys ispanai užpildo vis daugiau nedidelių teatro salių, kuriose susispaudę žiūrovai gali spektaklį pamatyti už mažiau nei 5 eurus. Nebrangūs kultūriniai renginiai tinka net ir taupiausiems teatro mėgėjams.
„Skvotai“. Ispanijoje niekada nebuvo daugiau neapgyvendinto nekilnojamo turto. Šeimos, kurios nebegalėjo išmokėti būsto paskolų, buvo išmestos į gatvę, o jų butai – atimti bankų. Dalis jų pavirto „skvotais“ – nelegaliai apgyvendintais namais. Anksčiau buvo įprasta, kad į tokius apleistus butus kraustosi tik subkultūrų atstovai, atvirai konfliktuojantys su valdžia, tačiau dabar juose apsigyvena paprasti miestiečiai, kai kada sukuriantys ištisas bendruomenes.
Partizaninė leidyba. Kadangi didžiosios knygų leidyklos sunkiai suduria galą su galu, atsirado niša mažiesiems leidėjams. Nepriklausomos leidyklos dabar populiarina jau pamirštus arba dar nežinomus jaunus rašytojus, kurių kūrinių vis daugiau galima rasti knygynų lentynose. Bet kuriam skaitymo entuziastui tai – neabejotinai pozityvus dalykas.
Anglų kalba. Kai jaunimo nedarbas pasiekė 55 procentus, atsirado daugiau paskatų mokytis ko nors naujo ir taip išsilaikyti darbo rinkoje. Madride vis labiau populiarėja dvikalbis vaikų mokymas, o privačios kalbų mokyklos taip pat teigia sulaukiančios neregėto skaičiaus jaunuolių, norinčių išmokti anglų kalbą.
„Podemos“. Krizė visuomenėje užkūrė naują prieš taupymo priemones ir bankus nukreiptą judėjimą „Indignados“ („Pasipiktinusieji“). Iš šio judėjimo kilo naujausia ir sparčiausiai auganti Ispanijos partija „Podemos“ („Mes galime“). Nors nuo to, kai partiją įkūrė politikos mokslų dėstytojas Pablo Iglesias, praėjo vos metai, ji dabar yra antra pagal dydį Ispanijos politinė jėga.
Išpardavimai. Augantis nedarbas ir kainų kritimas lėmė tai, kad vartojimas Ispanijoje ženkliai sumažėjo. Niekam nebeišgalint dažnai apsipirkinėti, parduotuvės pradėjo vis dažniau mažinti kainas. Periodai tarp išpardavimų tapo trumpesni, o nuolaidos – didesnės, todėl pirkėjai tikrai turi pagrindo džiaugtis.
Pavežimas. Mažiau ispanų važinėja automobiliais, o dar mažiau – juos perka. Dėl to gatvės tapo tuštesnės, o oras – švaresnis. Taip pat vis daugiau žmonių kartu važiuoja į darbą, ir net išpopuliarėjo naujos paslaugos, kurios leidžia surasti žmogų, galintį pavėžėti reikiama kryptimi. Tai – dar viena gera žinia aplinkai.
Miesto daržininkystė. Būtinybė susiveržti diržus ir mažiau pinigų išleisti prekybos centruose. Žemėje kapstytis mėgstantys ispanai pastaraisiais metais vis daugiau daržovių užsiaugina ir patys. Ūkininkų nesulaiko net ir miesto sienos – morkos veši net ir apleistuose žemės lopinėliuose didmiesčių pakampėse.
