„Reakcija į Boriso Nemcovo nužudymą pasirodė esanti tokia
pat nepaprasta, kaip ir pats politikas“, – rašo verslo
dienraštis „Kommersant“ savo straipsnyje, išspausdintame
pirmajame puslapyje kartu su nuotrauka, kurioje matomas opozicijos
veikėjo portretas, padėtas jo žūties vietoje.
Organizatoriai sakė, kad apie 70 tūkst. žmonių užplūdo
gatves Maskvos centre ir ėjo per tiltą, ant kurio vėlų
penktadienio vakarą buvo nušautas B.Nemcovas. „Kommersant“
pabrėžė, kad tokios masinės demonstracijos nebuvo nuo 2011 metais
rengtų opozicijos mitingų, per kuriuos buvo protestuojama prieš
prezidento Vladimiro Putino grįžimą į Kremlių.
B.Nemcovo nužudymas netoli Kremliaus sienų „peržengė
psichologinę ribą, po kurios Rusija neišvengiamai taps kitokia“,
rašo verslo dienraštis „Vedomosti“ savo vedamajame.
„Po sukrečiančio Nemcovo nužudymo daug žmonių sakė, kad
mes atsibudome kitokioje šalyje“, rašo portalas Gazeta.ru, kuris
eitynes velionio aktyvisto atminimui įvardijo kaip „eitynes prieš
baimę“.
„Iš tiesų pastaruosius metus gyvenome šalyje, kur galvojimas
kitaip prilygo išdavystei, o kai kurie buvo pasiruošę dėl to
žudyti. Jeigu dar vakar jie žudė žodžiais, tai šiandien jie
pradėjo (žudyti) kulkomis“, – konstatuoja Gazeta.ru.
Opozicijos laikraštis „Novaja gazeta“ primena, kad B.Nemcovui
nuolat buvo grasinama susidorojimu, bet jis tų grasinimų
nesureikšmindavo.
„Pastaraisiais metais mačiau daugybę provokacijų, grasinimų
ir piktavališkų veiksmų. Tokiems dalykams man išsivystė tam
tikras imunitetas“, – „Novaja gazeta“ citavo vieną B.Nemcovo
pasisakymą pernai balandį.
Komentuodamas iš Rusijos valdžios patiriamą spaudimą
B.Nemcovas sakė: „Na, nežinau – galbūt jie galėtų mane
nužudyti, bet labiau tikėtina, kad mane įkiš į kalėjimą.“
Tuo tarpu Kremliaus politiką palaikantis populiarus bulvarinis
laikraštis „Komsomolskaja pravda“ atmetė prielaidas, kad
B.Nemcovas galėjo būti nužudytas dėl savo politinių
įsitikinimų.
„Kas anksčiau šioje šalyje buvo nužudytas vien dėl
politinių priežasčių? – klausiama laikraščio vedamajame. –
Šiaip ar taip, čia ne Ukraina. ... Čia daug žmonių nužudoma dėl
pinigų, bet nerasite žmonių, nužudytų dėl politikos.“
„Novaja gazeta“ B.Nemcovo nužudymą įvardijo kaip
„negrįžtamą tašką radikaliame Rusijos vidaus politikos
destabilizavime, kurio pasekmių dar neįmanoma nuspėti“.
„Kommersant“ savo ruožtu pabrėžė, kad B.Nemcovo nužudymas
neabejotinai paveiks Rusijos įvaizdį pasaulyje, o jeigu šis
nusikaltimas nebus tinkamai ištirtas, tai „galėtų tapti svariu
argumentu palaikantiems griežtą politiką Maskvos atžvilgiu“.
Tyrimui asmeniškai vadovauja V.Putinas
Rusijos užsienio reikalų
ministras, pirmadienį kalbėdamas Jungtinių Tautų žmogaus teisių
forume, pareiškė, kad Kremliaus kritiko Boriso Nemcovo nužudymas
yra „purvinas nusikaltimas“ ir kad prezidentas Vladimiras Putinas
asmeniškai vadovauja tyrimui, kad jo vykdytojai būtų patraukti
atsakomybėn.
Tačiau S.Lavrovas pažymėjo, kad būtų „šventvagiška“
politizuoti šį nusikaltimą ir naudotis juo provokaciniais tikslais.
„Visiškai šventvagiška naudoti tragedijas, tokias kaip
niekšiškas Boriso Nemcovo nužudymas, pastangoms perimti tyrimo ir
teisingumo institucijų vaidmenį, keliant atvirai politizuotas,
nepagrįstas ir provokuojančias interpretacijas“, – sakė jis JT
Žmogaus teisių tarybos sesijoje.
„Tas purvinas nusikaltimas bus ištirtas visu įstatymų
griežtumu, kad kaltieji neišvengtų atsakomybės“, – pridūrė
Rusijos diplomatijos vadovas.
S.Lavrovas sakė kalbą Ženevoje vykstančiame susitikime tuojau
po to, kai Kroatijos bei Slovakijos užsienio reikalų ministrai
išreiškė susirūpinimą dėl Maskvoje penktadienį įvykdyto
nužudymo.
Kiek anksčiau pirmadienį Ženevoje S.Lavrovas susitiko su JAV
valstybės sekretoriumi Johnu Kerry, kuriam pasakius
kalbą JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje, buvo surengtas dar vienas
jų susitikimas.
Kalbėdamas JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje, S.Lavrovas taip
pat paragino Ukrainą atsiriboti nuo „ekstremistų“ šalies
rytuose ir tęsti pastangas sudaryti taiką su prorusiškais
separatistais.
Pasak jo, buvo pasiekta „apčiuopiama pažanga“ įgyvendinant
priemones, numatytas vasario 12-ąją Minske pasirašytame taikos
susitarime, o paliaubos tarp konflikto šalių yra „stiprinamos“.
Tačiau S.Lavrovas taip pat pareikalavo, kad būtų nutraukta
„faktinė Donbaso regiono blokada, atkurti ekonomikos ryšiai,
pervestos socialinės išmokas, teikiamos bankininkystės paslaugos ir
užtikrinta judėjimo laisvė iš Donbaso į kitus šalies
regionus“.