„Važiavau mašina ir galiniame vaizdo veidrodėlyje pamačiau ant šaligatvio gulintį vyrą. Sustojau padėti, o iš priekio atbėgo mergina“, – pasakojo vairuotojas.
Pasak jo, Aną Durickają buvo ištikęs panikos priepuolis, ji net nesugebėjo paskambinti ir iškviesti greitosios medicinos pagalbos.
„Ji negalėjo paskambinti. Iš jos telefono paskambinau į 112, jie iškvietė medikus ir policiją“, – toliau kalbėjo vyras.
Newsru.com pažymėjo, kad A.Durickaja tikino pati iškvietusi pagalbą, tad sniego valymo mašinos vairuotojo žodžiai paneigia tokią jos versiją. S.Budnikovas tikino, kad iškvietęs pagalbą jis išvažiavo iš įvykio vietos, nes turėjo toliau dirbti. „Yra darbas, reglamentai“, – kalbėjo vairuotojas.
Tiesa, S.Budnikovas suskubo pranešti, kad žudiko jis nematė, tiesiog sustojo padėti panikos ištiktai merginai. Iškvietė policiją ir nuvažiavo savais keliais.
Daugelis apžvalgininkų pabrėžė, kad B.Nemcovas, kaip ir daugelis kitų svarbių opozicijos veikėjų, buvo nuolat sekamas policijos, todėl būtų sunku įsivaizduoti, kad jo nužudymas liko nepastebėtas slaptųjų tarnybų agentų. Kai kurie atkreipė dėmesį, kad B.Nemcovas buvo nušautas minint naują valstybinę šventę – Specialiųjų operacijų pajėgų dieną, kuri buvo paskelbta pagerbiant karius, prieš metus okupavusius Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir atvėrusius kelią vėliau Maskvos įvykdytai to regiono aneksijai.
Ataka prieš B.Nemcovą yra didžiausio atgarsio sulaukęs politinis nužudymas Rusijoje nuo 2006-ųjų, kai kita Kremliaus priešininkė – žurnalistė Ana Politkovskaja – buvo nušauta savo namo lifte Maskvoje. Daugelis atkreipė dėmesį, kad ji buvo nužudyta spalio 7-ąją – per V.Putino gimtadienį. Praėjusiais metais dėl žurnalistės nužudymo buvo nuteisti penki čečėnai, bet lieka neaišku, kas užsakė tą išpuolį.
Kai kurie apžvalgininkai kėlė prielaidą, kad B.Nemcovo nužudymą galėjo organizuoti karinga Rusijos izoliacijos šalininkų grupė vyriausybėje, galbūt tikėdamasi išprovokuoti pasipiktinimą užsienyje ir dar labiau pabloginti šalies santykius su Vakarų valstybėmis.
Tie santykiai dėl konflikto Rytų Ukrainoje jau dabar yra pašliję labiausiai nuo Šaltojo karo laikų. Kijevo vyriausybė kaltina Maksvą padedant prorusiškiems separatistams ir juos ginkluojant. Rusija tuos kaltinimus neigia, bet NATO sako turinti tvirtų įrodymų, kad Rusijos karinė įranga siunčiama į Rytų Ukrainą.
