Tarp valstybinių atminimo renginių buvo „antiimperialistinis
tribunolas“, organizuotas H.Chavezo Venesuelos jungtinės
socialistų partijos (PSUV), o pagarbą velioniui lyderiui karštai
reiškė Karakaso sąjungininkės regione, ypač Kuba, taip pat
sukilėliai iš „Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų“
(FARC).
H.Chavezo antrosios mirties metinės minimos tokiu metu, kai jo
pasirinktas įpėdinis, prezidentas Nicolas Maduro
prieš vėliau šiais metais įvyksiančius svarbius parlamento
rinkimus ieško būdų, kaip suvaldyti gilėjančią ekonomikos
recesiją ir kovoti su nuolatiniu būtiniausių prekių stygiumi.
„Šiuo istoriniu momentu svarbiausia yra grumtis ir dirbti“, –
sakė N.Maduro „tribunole“ Karakase.
„Negalima prarasti budrumo“, – įspėjo jis.
Vėliau ketvirtadienį N.Maduro vadovavo H.Chavezo pagerbimo
ceremonijai buvusiose kareivinėse, kur velionis lyderis pradėjo savo
politinę karjerą, o dabar marmuriniame kape ilsisi jo palaikai.
Kareivinės, kurios buvo pertvarkytos į karo muziejų, įsikūrusios
ant kalno virš čavizmo bastionu laikomo Sausio 23-osios lūšnyno
Karakase.
„Kalnų kareivinėse“, dabar tapusiose piligrimystės vieta
uoliausiems kairiųjų šalininkams, H.Chavezas, tuo metu buvęs oro
desanto pajėgų karininku, 1992 metais suplanavo nesėkme
pasibaigusį perversmą. Po šešerių metų jam visgi pavyko ateiti
į valdžią laimėjus rinkimus.
Venesuelą jis valdė 14 metų pasitelkęs autoritarinius valdymo
metus ir įspūdingą charizmą, o populizmu paremtą ekonomikos
modelį, kurį vadino „XXI amžiaus socializmu“, finansavo iš
augančių pajamų už eksportuojamą naftą.
58 metų H.Chavezas mirė pralaimėjęs ilgą kovą su vėžiu.
Paskelbus apie jo mirtį, milijonai venesueliečių užplūdo šalies
gatves, gedėdami ilgamečio lyderio.
H. Chavezas tebėra kultinė figūra jo šalininkams. Skelbimų
lentas ir pastatų sienas Karakase vis dar puošia plakatai su jo
atvaizdu, o uoliausi šalininkai netgi turi įrengę „Šv.Hugo“
altorių.
N.Maduro taip pat kalba tik apie savo mentoriaus „fizinį
išėjimą“, leisdamas suprasti, kad jo dvasia tebėra tarp
žmonių.
Pats N.Maduro, kuriam stinga H.Chavezo charizmos, negali
džiaugtis tokiu populiarumu. Visuomenės paramą jam smukdo dėl
mažėjančių naftos kainų dar sparčiau gilėjanti ekonomikos
krizė: metinė infliacija šalyje dabar siekia 68,5 proc., o ūkis
pernai susitraukė 4 procentus.
„2012 metų spalį 44 proc. venesueliečių apibūdino save kaip
„čavistus“. Pernai gruodį šis skaičius siekė 22 procentus.
Čavizmo politinė stovykla sumažėjo perpus“, – sakė politologas
Johnas Magdaleno (Džonas Magdalenas).
Neapsikentę augančių kainų, nuolatinio prekių stygiaus ir
klestinčio nusikalstamumo, šimtai tūkstančių Venesuelos
gyventojų pernai išėjo į gatves dalyvauti protestuose, per kuriuos
prasiveržus smurtui, žuvo 43 žmonės, o šimtai buvo sužeisti.
52 metų N.Maduro antivyriausybinėms nuotaikoms slopinti ėmėsi
griežtesnių priemonių nei H.Chavezas ir pasiuntė už grotų
šimtus savo oponentų, o saugumo pajėgoms leido naudoti mirtiną
jėgą prieš demonstrantus.
Šiuo metu parama N.Maduro siekia apie 20 proc., todėl esama
realios grėsmės, kad čavistai gali patirti nesėkmę vėliau šiais
metais vyksiančiuose rinkimuose.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad artėjant rinkimams,
kurių data dar nepaskirta, visuomenės parama opozicijai yra 20 proc.
didesnė nei valdžios partijai.
Opozicijos pergalė galėtų atverti kelią pareikalauti
referendumo dėl N.Manuro nušalinimo ateinančiais metais. Tokią
galimybę numato konstitucijos straipsnis, leidžiantis atšaukti
išrinktus pareigūnus įpusėjus jų kadencijai.