Didėjant V. Putino keliamai grėsmei Europos gynyba silpnėja

lrytas.lt
Per Europą ritasi naujo Šaltojo karo banga, „The Wall Street Journal“ rašo Ianas Birrellas, prieš 2010 metų rinkimus dirbęs tuomet dar būsimojo Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Davido Camerono kalbų rašytoju. „Ukrainoje, sudraskytoje prezidento V.Putino avantiūrizmo, laikomasi trapių paliaubų, tačiau didėja baimė, kad bus puolamas svarbus uostamiestis Mariupolis“, – teigiama jo straipsnyje.
Skirtingai nei NATO šalys, Rusija skiria vis daugiau lėšų gynybai ir modernizuoja kariuomenę.
Daugiau nuotraukų (1)
Estijoje, Narvos mieste, Nepriklausomybės dienos minėjimas vasario 24 dieną buvo pažymėtas NATO galios demonstravimu: parade dalyvavo septynių valstybių kariuomenių dalys, tarp jų – Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės.
Tą pačią dieną Rusijos kariuomenė surengė pratybas Pskove. Lietuva paskelbė planuojanti grįžti prie šauktinių kariuomenės, Norvegija pertvarko savo ginkluotąsias pajėgas.
Tačiau praėjusių metų pabaigoje, kai kilo įtarimų, jog į Škotijos vandenis įsibrovė rusų povandeninis laivas, britų karališkosios oro pajėgos buvo priverstos prašyti NATO sąjungininkų pagalbos – kad aviacija pradėtų šio laivo medžioklę.
„Tokios dabar būklės yra britų ginkluotosios pajėgos, kurias sumažino vyriausybės, troškusios gauti „dividendų iš taikos“ pasibaigus Šaltajam karui, o vėliau kentėjusios dėl užklupusios finansų krizės“, – sakoma straipsnyje. Britų armija dabar mažesnė negu per Krymo karą XIX amžiuje.
Kaip teigiama naujausiame „European Leadership Network“ pranešime, dauguma NATO šalių nevykdo savo pažadų didinti išlaidas gynybai. Šešios pagrindinės šalys, tarp jų Vokietija, mažina biudžetus. Prancūzija pasilieka prie ankstesnio išlaidų lygio.
„Pafrontės šalyse, tokiose kaip Latvija, Lietuva ir Lenkija, biudžetai didinami, bet tik viena šalis – Estija, skirianti šiems tikslams mažiau kaip 500 mln. dolerių – šiais metais įvykdys NATO reikalavimą, kad Aljanso narių išlaidos gynybai sudarytų mažiausiai 2 proc. BVP“, – primena I.Birrellas.
Jungtinėje Karalystėje „išlaidos gynybai per 25 metus sumažėjo iki minimumo, o išpūsti abejotinų pagalbos užsienio šalims projektų biudžetai didinami“, – priduria analitikas.
I.Birrello paskaičiavimais, per pastaruosius 10 metų metinis Rusijos gynybos biudžetas išaugo dvigubai ir pranoko Jungtinės Karalystės išlaidas gynybai. Be to, Maskva planuoja iki 2020 metų atnaujinti du trečdalius karinės technikos.
Tiesa, I.Birrellas pripažįsta, kad JAV gynybos biudžetas vis dar gerokai didesnis nei Rusijos:“Bet Europai reikia pabusti iš žiemos miego – juk žemyne pirmą kartą po 1945 metų buvo įvykdyta aneksija, po kurios buvo pradėta sąmoningai griauti Ukrainą“.
Publikacijos autoriaus nuomone, Maskva kurs savo strategiją, naudodamasi Vakarų silpnumu ir toliau žaisdama nesutarimais Europos viduje.
Parengė Leonas Grybauskas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.