Rusija dar 2007 metais pareiškė stabdanti savo dalyvavimą Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutartyje. Tačiau Maskva iki šiol dalyvavo konsultacinėje grupėje, susijusioje su 1990 metais pasirašyta sutartimi.
Maskva tebėra sutarties, reguliuojančios įprastinės ginkluotės, tokios kaip tankai, lėktuvai ir artilerija, signatarė.
Šis dokumentas laikomas vienu svarbiausiu saugumo elementų Europoje, sukurtų po Šaltojo karo.
„Rusijos Federacija nusprendė sustabdyti savo dalyvavimą Jungtinės konsultacinės grupės susitikimuose nuo 2015 metų kovo 11 dienos“, – Rusijos užsienio reikalų ministerija citavo aukšto
rango diplomatą Antoną Mazurą.
„Dalyvavimo CFE sutartyje įšaldymas, paskelbtas Rusijos 2007 metais, tapo visišku“, – URM citavo A.Mazurą, kuris vadovauja Rusijos delegacijai Vienos derybose dėl karinio saugumo ir ginklų kontrolės.
Vienoje įsikūrusi Jungtinė konsultacinė grupė sprendžia klausimus dėl sutarties laikymosi.
A.Mazuras sakė, kad Rusijai toliau dalyvauti jos veikloje per brangu ir nebėra prasmės, nes Vakarų šalys naudojosi konsultacine grupe, spausdamos Maskvą atnaujinti dalyvavimą minėtoje
sutartyje.
Kita vertus, Maskva pridūrė liekanti atvira „tolesniam dialogui dėl įprastinės ginkluotės Europoje, jeigu – arba kada – mūsų partneriai bus pasiruošę“.
Pranešime nurodoma, kad nuo šiol konsultacinėje grupėje Rusijai atstovaus Baltarusija.
Ukrainoje praeitais metais pasidėjus separatizmo krizei, santykiai tarp Rusijos ir Vakarų šalių pablogėjo labiausiai nuo Šaltojo karo pabaigos.
„Tai tiesiog dar vienas būdas trenkti antausį Vakarams“, – Maskvos žingsnį komentavo Londone leidžiamo savaitraščio „IHS Jane's Defence Weekly“ redaktorius Peteris Felsteadas.
„Sutartis sako, kad leidžiama laikyti ribotą kiekį tam tikros karinės technikos tam tikruose regionuose, o tai užkirto kelią destabilizuojantiems veiksniams, tokiems kaip ginkluotės sutelkimas prie sienų“, – jis aiškino naujienų agentūrai AFP.
