Apie 6 mln. izraeliečių gali dalyvauti balsavime, per kurį bus
išrinkti visi 120 Kneseto deputatų. Balsavimo apylinkės duris
atvėrė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai bus paskelbti tuojau
balsavimo pabaigos 22 val. daugiau nei 10 tūkst. balsaviečių, o
pagrindiniai rezultatai turėtų paaiškėti trečiadienį paryčiais.
Pasisakydamas po to, kai antradienio rytą atidavė savo balsą
vienoje Jeruzalės mokykloje įsikūrusioje rinkimų apylinkėje,
B.Netanyahu pakartojo, kad siektų suformuoti dešiniąją koaliciją.
„Nebus vienybės vyriausybės su Darbo partija, – sakė jis,
turėdamas omenyje pagrindinę Sionistų sąjungos partiją. –
Formuosiu nacionalistinę (dešiniąją) vyriausybę.“
20-ojo šaukimo Izraelio parlamento rinkimai yra pirmalaikiai –
65 metų B.Netanyahu juos inicijavo praeitų metų pabaigoje, kai jo
trapi koalicinė vyriausybė priartėjo prie subyrėjimo ribos.
Šie rinkimai izraeliečiams yra treti nuo 2009 metų. Jie taip
pat yra didžiausias iššūkis B.Netanyahu, kuris siekia trečios
kadencijos iš eilės.
Veteranas dešiniųjų pažiūrų lyderis nėra užtikrintas, kad
surinks daugiausia balsų: penktadienį paskelbtos vėliausios
apklausos rodė, kad centro kairioji Sionistų sąjunga, vadovaujama
Isaaco Herzogo, parlamente gaus 3-4 vietomis daugiau
negu B.Netanyahu.
Tačiau apklausos taip pat rodo, kad B.Netanyahu turės
pranašumą, jeigu jam teks formuoti koaliciją su mažesniais
sąjungininkais dešiniojoje stovykloje.
B.Netanyahu perspėjo, kad Sionistų sąjungos pergalė gali
sukelti pavojų Izraelio saugumui ir atvesti prie Jeruzalės
padalijimo bei palestiniečių valstybės įkūrimo aneksuotame Rytų
sektoriuje.
Pirmadienį jis buvo paklaustas dešiniosios pakraipos portalo
NRG, ar tiesa, kad palestiniečių valstybei nebūtų leista
įsikurti, jeigu B.Netanyahu būtų perrinktas.
„Tikrai taip“, – atsakė B.Netanyahu, kuris 2009 metais
palaikė dviejų taikiai sugyvenančių valstybių idėją.
Vėliau premjeras sakė visuomeniniam radijui, kad dviejų
valstybių sprendinys dabar prarado aktualumą, nes „tikrovė
pasikeitė“, o „bet kokią teritoriją, kuri būtų perduota,
užimtų radikalūs islamistai“.
Valdingasis lyderis
Vėliausios apklausos rodo, kad centro kairioji Sionistų
sąjunga, vadovaujama Darbo partijos lyderio Isaaco Herzogo, parlamente užsitikrins 3–4 vietomis daugiau negu
B.Netanyahu.
Naujajam premjerui teks spręsti virtinę bauginamų vidaus ir
užsienio politikos iššūkių, įskaitant pastangas suvaržyti Irano
branduolinę programą, pataisyti pašlijusius santykius su
Jungtinėmis Valstijomis ir užtikrinti tolesnį ekonomikos augimą.
Taip pat lieka neatsakytų klausimų dėl santykių su
palestiniečiais, kai vėliausios taikos derybos nutrūko praeitais
metais. Taip pat išlieka nestabilumas po praeitais metais vykusio
karo Gazos Ruože, o Izraelio reputaciją gali aptemdyti gresiantys
teisiniai iššūkiai Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme.
Dėl vietų parlamente varžosi 25 sąrašai, atspindintys margą
Izraelio politinį žemėlapį. Tačiau prognozuojama, kad į Knesetą
pateks tik 11 partijų.
Pagal Izraelio proporcinę rinkimų sistemą į parlamentą
patenka partijos, surinkusios daugiau negu 3,25 proc. balsų.
Įstatymai reikalauja, kad galutiniai rezultatai būtų paskelbti
per aštuonias dienas po balsavimo, bet Centrinio rinkimų komiteto
atstovas sakė naujienų agentūrai AFP, kad balsų skaičiavimas
turėtų būti baigtas iki ketvirtadienio popietės.
Pagal sudėtingą Izraelio rinkimų sistemą teisė formuoti
vyriausybę nėra automatiškai suteikiama daugiausiai balsų
surinkusiais partijai. Ši užduoti patikima parlamento nariui arba
partijos lyderiui, turinčiam daugiausiai galimybių suburti
koaliciją, kuri parlamente turėtų bent 61 balso daugumą.
Kai paaiškės balsavimo rezultatai, prezidentas Reuvenas Rivlinas
turės per septynias dienas patikėti kurios nors partijos lyderiui
pareigą suformuoti naująją vyriausybę.
„Prezidentas aiškiai leido suprasti, kad Izraeliui vyriausybė
reikalinga kiek įmanoma greičiau, todėl jis pasiruošęs pradėti
konsultacijas su partijų atstovais, kai tik tai taps įmanoma“, –
sakė prezidento atstovas.
Kaip ir prieš ankstesnius rinkimus, B.Netanyahu save vaizdavo
kaip vienintelį kandidatą, pajėgų apsaugoti Izraelį nuo Irano ir
islamo ekstremizmo grėsmės.
Tačiau anksčiau šį mėnesį pasakyta jo karinga kalba JAV
Kongrese, kurioje B.Netanyahu kritikavo galingųjų šalių derybas su
Teheranu, atrodo nepadariusi didesnio poveikio.
„Izraeliečiai jau kuris laikas nebenori „valdingo lyderio“.
Mes norime, kad kitas lyderis būtų charizmatiškas iš spręstų
problemas“, – sakė analitikas Tamiras Sheaferis.
Vienintelis realus B.Netanyahu varžovas yra I.Herzogas,
pasisakantis už socialinį teisingumą ir naujas derybas su
palestiniečiams bei siūlantis rinkėjams iš esmės kitokią
alternatyvą negu dabartinio premjero idėjos.
Leiboristų vadovas paskutinį kartą buvo išrinktas Izraelio
lyderiu 1999 metais.