Baltijos šalis kaltina fašizmu, o patys kelia svastikas

Kremlius išsijuosęs kaltina Ukrainą ir Baltijos šalis fašizmo šlovinimu. Tačiau būtent į Rusiją savaitgalį iš visos Europos plūdo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų radikalai, šlovinantys Vladimiro Putino režimą.

Į Sankt Peterburgą suvažiavę dešiniųjų ekstremistai iš visos Europos sulaukė ir kovotojo su fašizmu Rusijos vicepremjero D.Rogozino pasveikinimo.<br>„Reuters“ nuotr.
Į Sankt Peterburgą suvažiavę dešiniųjų ekstremistai iš visos Europos sulaukė ir kovotojo su fašizmu Rusijos vicepremjero D.Rogozino pasveikinimo.<br>„Reuters“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

„Lietuvos rytas“

Mar 24, 2015, 8:24 AM, atnaujinta Jan 8, 2018, 11:03 AM

Maždaug tuzino kraštutinių dešiniųjų grupių iš visos Europos atstovai sekmadienį susirinko Rusijoje į Kremlių remiančią konferenciją, kuri vyksta tokiu metu, kai nerimaujama dėl numanomų Maskvos bandymų įsiteikti žemyno ekstremistams.

Apie 150 Rusijos nacionalistų ir dešiniųjų Europos partijų narių, tarp kurių yra Graikijos „Auksinės aušros“ ir Vokietijos Nacionalinės demokratų partijos atstovai, susitiko antrajame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge. Kone atvirai neonacių vertybes išpažįstantys veikėjai glostė Kremliaus savimeilę – keikė Vakarų ir Ukrainos politikus.

Plūdo Vakarus ir Kijevą

Tradicinių vertybių gynėjais prisistatantys kraštutinių dešiniųjų grupės atstovai renginyje stojo mūru už Rusijos prezidentą V.Putiną. Paradoksalu, kad būtent Rusijos lyderis pasaulį baugina fašistų grėsme, kuri neva kyla iš Ukrainos ir Baltijos šalių.

Dar kovo 15-ąją Rusijoje buvo parodytas filmas „Krymas. Kelias į tėvynę“, kuriame V.Putinas tikino, kad Krymą Rusijos pajėgos išvadavo nuo radikalių dešiniųjų grėsmės, kuri kyla iš Kijevo.

O Sankt Peterburge kilo stilizuotos svastikos ir daug kalbėta apie nacionalistines vertybes, kovą su imigracija, homoseksualais, globalistais, įtakingais Niujorko žydais. Ir – paradoksalu – apie grėsmes, kurias Europai esą kelia Ukraina ir Vakarų politika Rusijos atžvilgiu.

„Mes neremiame sankcijų Rusijai dėl Ukrainos konflikto, – per konferenciją sakė europarlamentaras Udo Voigtas iš Vokietijos Nacionalinės demokratų partijos. – Neįtikima, kokią kantrybę Rusija ir prezidentas V.Putinas pademonstravo susidūrę su agresyvia NATO politika.“

Parėmė ir Kremlius

Organizatoriai sakė, kad šiuo forumu siekiama stiprinti ryšius su dešiniojo sparno grupėmis visoje Europoje ir padėti suformuoti bendrą darbotvarkę.

„Šis susitikimas yra pirmasis kertinis akmuo siekiant kurti naują pasaulį, kurį esame įpareigoti kurti“, – sakė Fiodoras Biriukovas iš renginį organizavusios Kremlių remiančios partijos „Tėvynė“.

„Laikau šį forumą būdu kovoti su liberalizmu ir tuo, ką mes vadiname modernizmu, tradicinių vertybių, tarp jų – krikščionybės, naikinimu visame moderniame pasaulyje“, – sakė Nickas Griffinas, buvęs Britų nacionalinės partijos vadovas.

Renginyje pasirodė ir Rusijos vicepremjeras, Baltijos šalis fašizmo šlovinimu kaltinantis Dmitrijus Rogozinas. Jis yra partijos „Tėvynė“ įkūrėjas ir laikomas tikruoju, nors ir neoficialiu lyderiu, o būtent „Tėvynė“ yra įvardijama kaip renginio organizatorė.

Be to, neonacistų sambūrį padėjo organizuoti ir V.Putino patarėjas Sergejus Glazjevas.

Telkia sąjungininkus

Sekmadienio susitikimą pasmerkė liberalioji opozicija buvusioje Rusijos imperijos sostinėje. Keli demonstrantai prie viešbučio, kuriame vyko konferencija, laikė plakatus su užrašais „Ne naciams“ ir „Mums nereikia svetimų nacių – savų pakanka“.

„Skandalinga Rusijai priimti Mussolini ir Hitlerio įpėdinius“, – sakė 57 metų protestuotoja Natalija Gerasimova.

Protestuotojus prieš neonacių susirinkimą Sankt Peterburge – mieste, kuris per Antrąjį pasaulinį karą skaudžiai nukentėjo nuo nacių agresijos, greitai sulaikė pareigūnai.

Vis dėlto politologai tikina, kad tokiu renginiu Kremlius siekia pademonstruoti paramą galvą Europoje keliantiems nacionalistams, kurie galbūt ateityje ateis į valdžią savo šalyse.

„V.Putinas mano, kad Europa gali pakeisti savo požiūrį į Ukrainą, ypač kai europiečių vidaus problemos taps dar svarbesnės nei bet kokie įvykiai Ukrainoje“, – teigė politologas Nikolajus Petrovas. („The New York Times“, LR)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?