Užsienio žiniasklaida atkapstė, kad A.Lubitzas 2009 metais pusmečiui nutraukė treniruotes ir mokymus pilotų rengimo programoje, nes kentėjo nuo depresijos ar visiško išsekimo.
Bendrovės „Lufthansa“, kuriai priklauso „Germanwings“, vadovas Carstenas Spohras spaudos konferencijoje užsiminė, kad antrojo piloto apmokymai prieš šešerius metus buvo laikinai nutraukti, tačiau daugiau apie tai nedetalizavo.
„Der Spiegel“ žurnalistas Matthiasas Gebaueris socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad buvę A.Lubitzo bendramoksliai Vokietijos žiniasklaidai patvirtino, jog 28-erių pilotas praeityje yra kentėjęs nuo depresijos arba išsekimo.
Kiek anksčiau ketvirtadienį „Lufthansa“ vadovas C.Spohras spaudos konferencijoje nurodė, kad antrasis pilotas praėjo intensyvius apmokymus ir 100 proc. atitiko visus reikalavimus.
„Neturime jokių žinių, kas galėjo motyvuoti pilotą įgyvendinti šią siaubingą mintį“, – nurodė C.Spohras.
Atkūrė paskutines minutes
Lėktuvas pakilo iš Barselonos apie 10 val. vietos laiku ir
pasuko link Diuseldorfo Vokietijoje.
Lėktuvui pasiekus kreiserinį aukštį, buvo įjungtas
autopilotas; tada A.Lubitzas ir kitas pilotas, kurio pavardė dar
neatskleidžiama, aptarinėjo leidimosi sąlygas Diuseldorfe.
A.Lubitzas atsakinėjo normaliai, bet „labai trumpai , tai
nebuvo dialogas“, sakė Prancūzijos prokuroras Brice'as Robinas.
„Tada girdime, kaip pilotas prašo antrąjį pilotą perimti
valdymą, ir mes girdime atitraukiamo krėslo ir uždaromų durų
garsą. Galime spėti, kad jį prispyrė gamtinis reikalas“, –
sakė jis.
Likęs vienas, A.Lubitzas paspaudė skrydžio stebėsenos
sistemoje mygtuką, kad lėktuvas imtų leistis.
„Šį veiksmą atlikti galima tik sąmoningai, – sakė
B.Robinas. – Neįmanoma per klaidą paspausti šį mygtuką.
Apalpęs žmogus palinktų į priekį, bet tik per ketvirtadalį
atstumo, ir nieko nepadarytų“.
Pilotas sugrįžo iš tualeto ir mėgino atidaryti kabinos duris,
kurios yra smarkiai sustiprintos, kad būtų išvengta užgrobimų, ir
įrengta kodinė spyna.
Galbūt jis nežinojo kodo, nors bendrovės „Lufthansa“
vadovas C. Spohras sakė, kad tai vargu ar
tikėtina.
Pasak pareigūnų, greičiausiai, A.Lubitzas tyčia užrakino
duris iš vidaus, kad niekas neįeitų.
„Labiausiai tikėtina versija – kad antrasis pilotas tyčia
atsisakė atidaryti kabinos duris pirmajam pilotui“, – sakė
B.Robinas.
Juodosios dėžės įrašas rodo, kad pirmasis pilotas
paklaikusiai stengėsi išlaužti duris, o A.Lubitzas į šiuos
veiksmus neatsakė.
„Visiška tyla“
Maždaug aštuonias minutes, lėktuvui jau leidžiantis,
A.Lubitzas akivaizdžiai buvo ramus, tylėjo, kvėpavo normaliai,
jokio panikos ženklo.
„Jis neištarė nė žodžio. Visiška tyla“, – sakė
B.Robinas.
Lėktuvui ėmus leistis virš Tulono Prancūzijos pietuose, oro
transporto dispečeriai sunerimo ir kelis kartus mėgino susisiekti su
lėktuvu.
Sklindant perspėjimams apie aukščio mažėjimą ir kitus
pokyčius, iš lėktuvo (pilotų) nebuvo nei atsakymo, nei pranešimo
apie pavojų.
Iš nevilties dispečeriai paprašė kitų netoliese skrendančių
lėktuvų pilotų pamėginti susisiekti su tylinčiuoju, bet ir jiems
tai padaryti nepavyko.
Lėktuvas palaipsniui leidosi nuo 10-12 tūkst metrų (30 tūkst.
pėdų) iki 2 tūkst. metrų – gana lėtai, sakė B.Robinas; tad
keleiviams nekilo įtarimų, jog kas nors būtų negerai.
„Manau, kad aukos sužinojo tik paskutinę akimirką. Klyksmai
pasigirdo tik paskutines akimirkas prieš susidūrimą“, – sakė
B.Robinas.
Pirmas nelaimės ženklas galėjo būti pavojaus signalas, kuris
automatiškai įsijungia, kai lėktuvas priartėja prie žemės
pavojingai arti.
Tada per kelias akimirkas lėktuvas rėžėsi į kalno šlaitą
apie 700 kilometrų per valandą greičiu, pridūrė B.Robinas.
A.Lubitzo poelgio motyvai lieka visiškai nežinomi.
Nežino ir tyrėjai, kas galėjo atsitikti, jeigu pilotas nebūtų
nuėjęs į tualetą.
„Nežinau, kas buvo šio antrojo piloto galvoje. Jeigu jau
žudomės, tai vieni patys. Kai esi atsakingas už 150 žmonių, –
aš tai vargu ar pavadinčiau savižudybe“, – sakė B.Robinas.