„Alfaset“ krematoriumo vadovė Anne Margrethe Brondelsbo tvirtino, kad kreipėsi į vietinį šilumos tiekėją „Hafslund Varme“ su pasiūlymu prijungti krematoriumo sistemą prie miesto šilumos sistemos.
Tačiau kompanijos atstovas žiniasklaidai Trulsas Jemtlandas pranešė, kad šis planas turėjo „etikos problemų“ ir buvo sutiktas kaip nelabai praktiškas.
„Problema ta, kad krematoriumas yra per toli nuo jau egzistuojančio apylinkės šildymo tinklo, todėl nėra ekonomiška jį prijungti“, – teigė T.Jemtlandas.
Jis pažymėjo, kad kompanijos vadovybė nespėjo rimtai aptarti, ar moralu palaikų šilumą naudoti miestui šildyti, bet tai esą sukeltų problemų.
2008 m. pastatyto krematoriumo krosnių šiluma buvo naudojama palaikyti šilumą koplyčioje ir kituose pastatuose.
Aušinimo skystis, naudojamas atvėsinti dūmus iki 150 laipsnių temperatūros prieš paleidžiant juos į orą, taip pat apšildo radiatorių skystį keturiose didelėse talpyklose. Tada jis cirkuliuoja įmonės pastatais ir juos šildo.
Danijos parlamento Etikos taryba jau yra aptarusi, ar šilumos, kurią išskiria kremuojami palaikai, naudojimas būtų traktuojamas kaip nepagarba mirusiesiems.
Jos teigimu, kūnai tokiu atveju galėtų būti palaikyti „objektais arba kuru“, o tai įžeistų jų atminimą. Galiausiai buvo nuspręsta, kad tai yra etiška, todėl keli krematoriumai Danijoje dabar perteklinę šilumą naudoja aplinkinių teritorijų pastatams šildyti.
Pavyzdžiui, Ringstedo krematoriumas, esantis į pietus nuo Kopenhagos, tokiu būdu tiekia šilumą daugiau nei 600 namų ūkių.