A.Kažerskas įsitikinęs, kad jis būtų greitai pamatęs, jog šis pilotas į tokias pareigas negalėjo būti atrinktas. Gerai įvaldžius veidotyros techniką, esą per keletą minučių 80–95 procentų tikslumu galima pasakyti, koks tai yra žmogus.
Viską pasako veidas
Veidotyros specialistas pilotą A.Lubitzą įvardijo kaip nestabilios psichikos žmogų, provokatorių, maištininką ir individualistą, kuris nepaisė nusistovėjusių taisyklių. Esą žmogus laikėsi tol, kol turėjo kantrybės, ir galiausiai pratrūko. Pasak jo, liūdną pabaigą buvo galima nujausti ir anksčiau.
„Pagrindinis bruožas, kuris rodo, kad žmogus yra nestabilios psichikos, – didelė akių asimetrija. Viena piloto akis yra aukščiau, o kita žemiau. Tai reiškia, kad jį kankina vidiniai prieštaravimai ir stipriai keičiasi nuotaikos, būdingas nestandartinis mąstymas.
Pilotas turi į viršų platėjančią nosį, o tai pagrindinis provokatoriaus ir maištautojo bruožas. Tokią nosį ir charakterį turi ir Seimo narys Petras Gražulis. Keisčiausi poelgiai tokio tipo nosį turintiems žmonėms yra normalus dalykas.
Kitas bruožas – lakūno ausys. Jos yra įdomios, nestandartinės formos, vidus yra išlinkęs. Jo ausys nemažai atlėpusios – tai pagrindinis individualistų bruožas. Jis turi stengtis, kad pritaptų prie kitų asmenų. Dėl ausies lanko ir pasvirimo kampo jis girdi visai kitą informaciją nei tas žmogus, kurio ausys yra prigludusios. Taip informacija būna iškreipta“, – žiūrėdamas į nuotrauką dėstė pašnekovas.
Lėktuvo avarija – vidinio protrūkio pasekmė
Pasak A.Kažersko, piloto veido bruožai leido iš anksto nuspėti, kad jis esant stresinei situacijai būtų pasielgęs visiškai kitaip nei normalus žmogus. Pilotas buvo labai temperamentingas ir fiziškai labai aktyvus. Pagal protokolą, jo pareigos buvo labai griežtos, jis turėjo ilgą laiką sėdėti kabinoje, tad teko kentėti. Specialisto nuomone, tikėtina, kad lėktuvo avarija įvyko todėl, jog jis pratrūko.
„Iš jo veido matau, kad jis negalėjo būti lakūnas. Man apmaudu ne tai, kad jis taip pasielgė. Žmogus nekaltas, kad jis toks gimė ir gavo tokius genus. Keista, kad visos saugumo ir licencijavimo tarnybos tokių aiškių bruožų nepastebėjo anksčiau“, – apie pareigūnų atrankos trūkumus svarstė pašnekovas.
Jo teigimu, provokatoriaus bruožas būtų puikus sportuojant, kai reikia konkuruoti su kitais. Pilotas čia būtų realizavęs savo energiją.
„Manau, kad gana neblogai nestandartinio mąstymo žmogui būtų sekęsi meno, dizaino ar mados srityje. Žinoma, reikia nepamiršti, kad tų bruožų yra daugybė, iš jų susideda visas rinkinys. Jei žmogus turi išskirtinę nosį, tikrai negali jam iškart taikyti vienos ar kitos darbo vietos“, – perspėjo veidotyros specialistas.
Prigimties negalėjo nuslėpti
Pasak A.Kažersko, matant asmenį galima greitai nustatyti įgimtus veido bruožus, tik dalis būna įgyjama. Faktiškai visa kaulinė veido dalis yra įgimta ir jos negalima valdyti, todėl anksčiau ar vėliau tai išlenda.
Paklaustas, ar nėra būdų, kaip būtų galima užsimaskuoti ar tiesiog pasidaryti plastinę operaciją, veidotyros specialistas tikina, kad keičiantis amžiui žmogaus veidas taip pat kinta.
Darbuotojo atranka – pagal veidą
Skelbiama, kad asmenybės vertinimas pagal veido bruožus yra gana senas reiškinys, taikomas dar nuo Aristotelio laikų. Ši technika naudojama kitų pasaulio šalių saugumo tarnybose, aktorystėje, versle, politikoje ir kitose srityse.
„Jei man tektų atrinkti žmogų į darbą, sprendimą priimčiau ne pagal gyvenimo aprašymą. Galbūt į jį užmesčiau akį, jei būtų po nosimi, tačiau tai nebūtų pagrindinis atrankos kriterijus. Jei turėčiau penkių minučių pokalbį, atsižvelgčiau į žmogaus charakterį ir patirtį, kaip jis elgtųsi vienoje ir kitoje situacijoje – visa tai parašyta jo veide “, – tokį atrankos priimant į darbą scenarijų išdėstė specialistas.
Paklaustas, ar norinčio dirbti asmens nuotrauka nebeturėtų tiek daug reikšmės, jis sakė, kad jei tai būtų dokumentinė nuotrauka, tai galėtų būti pagrindinis įrankis priimant žmogų į darbą. Jeigu žmogus yra prieš akis, nuotraukos nebereikia.
