JAV sutiktų derybas su Iranu pratęsti ir po vidurnakčio

Įnirtingos derybos dėl Irano branduolinės programos apribojimo gal užsitęsti ir po numatyto galutinio termino – jau po vidurnakčio, sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Diplomatai ir ekspertai „dirba visą parą“, sakė antradienį šis JAV valstybės departamento pareigūnas.

„Mes, žinoma, dirbsime ir toliau, jeigu norime pažangos, vadinasi, ir rytoj, jeigu tai bus naudinga. Šiuo metu nėra priimta jokių sprendimų dėl mūsų kelionių tvarkaraščio“, – pridūrė jis.

Pasak pareigūnų, buvo pasiekta pažanga tariantis dėl politinių pagrindų, kurie, kaip tikimasi, leis sudaryti istorinę sutartį ir pašalinti problemą, kuri pastaruosius 12 metų grasino pavojingai eskaluotis. Tačiau pripažįstama, kad šiame procese išlieka esminių nesutarimų.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, kuris Lozanoje dirbo nuo praeito trečiadienio ir surengė kelis susitikimus su Irano užsienio reikalų ministru Mohammadu Javadu Zarifu, antradienio vakarą sakė, kad „tebelieka kai kurių sudėtingų klausimų“.

„Labai uoliai dirbame, kad juos išspręstume. Dirbsime iki išnaktų ir akivaizdžiai iki rytojaus (antradienio)“, – J.Kerry sakė televizijai CNN savo prabangiame viešbutyje ant ežero kranto.

J.Kerry susitikimas su penkių kitų galingųjų šalių diplomatijos vadovais prasidėjo po 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku. Maždaug po pusvalandžio prie jų prisidėjo M.J.Zarifas ir kiti Irano derybų komandos nariai, įskaitant branduolinės programos vadovą Ali Akbarą Salehi.

Tačiau tarp jų nėra Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, kuris išskrido pirmadienį. Jo atstovė sakė, kad S.Lavrovas grįš tik tuo atveju, jeigu bus „reali“ galimybė pasirašyti susitarimą. Kita vertus, prasidėjusiose derybose dalyvauja Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

JAV grasina naujomis sankcijomis, o Irano prezidentas Hassanas Rouhani patiria didelį spaudimą namuose dėl savo pastangų suartėti su Vakarais, todėl atrodo mažai tikėtina, kad derybos galėtų būti dar kartą pratęstos.

Valstybės departamento atstovės pareigas laikinai einanti Marie Harf (Meri Harf) pirmadienio vakarą paragino iraniečius padėtis įveikti paskutines kliūtis.

„Dabar pats laikas pamatyti, ar jie gali priimti tuos sprendimus“, – pabrėžė ji.

Galingosios valstybės pageidauja, kad pagal galutinę sutartį, kuri turėtų būti pasirašyta iki birželio 30 dienos, Iranas apribotų savo branduolinę programą, o pasaulis įgytų pakankamai laiko sureaguoti, jeigu šiitiška respublika vis dėlto nuspręstų pasigaminti atominių bombų.

Tuo tarpu Iranas, kuris neigia norintis susikurti branduolinį arsenalą, mainais už savo įsipareigojimus reikalauja atšaukti sankcijas, smaugiančias jo ekonomiką.

Kai kurios sutarties sąlygos, įskaitant apribojimus urano sodrinimo pajėgumams, atrodo jau suderintos.

Tačiau abi pusės vis dar nesutaria kitose srityse, įskaitant Irano sukauptų skiliųjų medžiagų likimą ir sankcijų švelninimo tempą.

Pasaulio galybės pasiruošusios tik įšaldyti sankcijas, o ne jas atšaukti, siekdamos pasilikti galimybę vėl taikyti tas priemones, jeigu Iranas pažeistų sutartį.

Dar vienas keblus klausimas – sutarties galiojimo trukmė. Iranas kratosi galingųjų šalių reikalavimo, kad Jungtinių Tautų priežiūros agentūros inspektoriai itin atidžiai budriai jo branduolinę programą bent dešimtmetį.

Galingosios šalys taip pat įtariai vertina Irano norą toliau tyrinėti ir tobulinti naujas dujų centrifugas, kurios leistų Irano sparčiau sodrinti branduolines medžiagas.

Visų akims nukrypus į galutinį terminą antradienį, M.Harf sakė negalinti prognozuoti, kas nutiks, jeigu politinis pagrindų susitarimas nebus priimtas iki numatyto laiko.

„Aišku, visuomet ruošiamės nenumatytiems atvejams, – ji sakė žurnalistams. – Mes labai įdėmiai peržiūrėtume, kokia mūsų padėtis, ir nuspręstume, ką daryti toliau.“

„Niekas negalvoja, kas nutiks, jeigu sutarties nebus. To niekas neaptarinėjo per šias derybas. Visi susitelkę į sprendinių paieškas“, – pabrėžė vienas Irano derybininkas.