Buvęs Prancūzijos homoseksualų teisių gynėjas Sebastienas Chenu neprimena tipiško šios partijos nario, rašo „The Local“.
„Nacionalinis frontas“ yra vienintelė partija, kuriai vadovauja moteris, o jos pavaduotojas yra gėjus“, – teigė S.Chenu.
Nors partija prieštarauja vienos lyties santuokoms ir deklaruoja paramą tradicinėms šeimos vertybėms, aktyvistas teigia, kad po Marine Le Pen atėjimo į partiją ši tapo atviresnė mažumoms negu didžiausios šalies partijos.
„M.Le Pen atstovauja absoliučiai laisvei pasaulyje, kuris yra politizuotas, o visi – labai panašūs. Ji atėjo ir supurtė visą sistemą“, – sakė partijos narys.
Tačiau vos pradėjus su pašnekovu narstyti kitas partijos vertybes, „absoliučios laisvės“ ribos pradeda ryškėti. Paklaustas apie romus ir musulmonus S.Chenu grįžta prie įprastų „Nacionalinio fronto" teiginių.
Esą romai „nuodija kasdienį paryžiečių gyvenimą“, o imigrantai „atsineša kultūra, kuri destabilizuoja miestus“.
„Ne mūsų pareiga juos integruoti, jie turi asimiliuotis patys“, – prideda S.Chenu.
Homoseksualų parama „Nacionaliniam frontui“ auga. Neseniai Prancūzijos viešosios nuomonės instituto atliktas tyrimas parodė, kad net 26 procentai Paryžiaus seksualinių mažumų atstovų remia partiją, palyginti su 16 procentų heteroseksualų.
Vieni artimiausių M.Le Pen pagalbininkų – gėjai. Tarp jų – ir jos pavaduotojas Florianas Philippot. Lyderė vadovaujasi visiškai kitokia politika negu jos pirmtakas ir tėvas Jeanas Marie Le Penas, kuris buvo žinomas dėl požiūrio į homoseksualumą kaip „biologinę ir socialinę anomaliją“.
Tačiau tai daugiau susiję ne su partijos atvirumu ir pasikeitimu, o su stiprėjančiomis rasistinėmis nuotaikomis seksualinių mažumų stovykloje, teigia rašytojas Didier Lestrade'as.
„Homoseksualų bendruomenė visada palaikė įvairovę, tačiau pastaruoju metu rasizmas populiarėja. Dėl to vis daugiau šių žmonių yra suviliojami „Nacionalinio fronto“ atstovų kalbų“, – sako jis.
D.Lestrade'as kaltina bendruomenės gąsdinimą įvairiais priešais – taip pat ir musulmonais dėl tarp jų neva paplitusios homofobijos.
Tačiau jis sutinka su S.Chenu dėl to, kad uždaras politinis elitas stumia homoseksualus link kraštutinių partijų.
„Paradoksalu, kad „Nacionalinis frontas“ yra viena iš nedaugelio partijų, kuriai homoseksualumas – ne kliūtis“, – pažymi jis.
Arba, kaip teigė kitas seksualinių mažumų aktyvistas, homoseksualai turi „įvairių nuomonių apie politiką ir jos gali būti tokios pat kvailos kaip bet kieno kito“.
