Šis preliminarus susitarimas atveria kelią deryboms dėl
tolesnės išsamios sutarties, kuri turi išsklaidyti Vakarų šalių
nuogąstavimus, jog Iranas siekia pasigaminti atominių bombų.
Mainais Vakarų šalys atšauktų ekonomines sankcijas, paskelbtas
šiitiškai respublikai.
JAV prezidentas Barackas Obama savo pranešime
pažymėjo, kad buvo pasiektas „geras susitarimas“ ir lygino jį
su branduolinės ginkluotės mažinimo sutartimis, kurias jo pirmtakai
buvo sudarę su Sovietų Sąjunga ir kurios „padarė mūsų pasaulis
saugesnį“ per Šaltąjį karą.
„Šiandiena Jungtinės Valstijos kartu su mūsų sąjungininkais
ir partneriais pasiekė istorinį susitarimą su Iranu, kuris, jeigu
bus visiškai įgyvendintas, užkirs jam kelią įgyti branduolinių
ginklų“, – pareiškė B.Obama.
Susitarimo santraukoje sakoma, kad Iranas daugiau negu dviem
trečdaliais sumažins urano sodrinimui naudojamų centrifugų
skaičių, taip pat demontuos Arako sunkiojo vandens reaktorių,
kuriame gali būti gaminamas plutonis ir leis tarptautiniams
inspektoriams vykdyti nuodugnią jo branduolinės programos
priežiūrą.
Derybų šalys susitarė, kad Iranas urano sodrinimą vykdys tik
Netanzo branduoliniame komplekse ir kad Fordo kompleksas, esantis
netoli Kumo miesto, bus paverstas branduolinės fizikos ir
technologijų tyrimo centru.
„Šiandien atlikome lemiamą žingsnį; nustatėme
parametrus“, – per spaudos konferenciją Šveicarijos mieste
Lozanoje sakė Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica
Mogherini (Federika Mogerini).
„Visų šalių politinis ryžtas, gera valia padarė tai
įmanoma“, – pridūrė ji.
„Tai lemiamas sprendimas pakloti sutartą pamatą bendro
išsamaus veiksmų plano galutiniam tekstui. Dabar galime rengti
(galutinės sutarties) teksto projektą ir priedus“, – pabrėžė
F.Mogherini, kuri atliko koordinatorės vaidmenį šešių galingųjų
šalių (JAV, Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos
ir Vokietijos) vardu.
Politinis pagrindų susitarimas, kuriam griežtai priešinosi JAV
sąjungininkas Izraelis, numato, kad apribojimai Irano vykdomam urano
sodrinimui galios 10 metų.
Tačiau Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas
Zarifas perspėjo: „Dar reikės
laiko, kad atsidurtume ten, kur norime būti.“
Vienas Vakarų šalių pareigūnas sakė, kad šalys susitarė,
jog išsamioje sutartyje bus nustatyta, jog Iranas turės sumažinti
didžiosios dalies savo turimų urano atsargų prisodrinimo laipsnį
arba išgabenti tas atsargas į užsienį, o tolesniam sodrinimui
galės naudoti tik 6 000 centrifugų vietoje dabar turimų 19 000.
„Nebus kitų urano sodrinimo objektų, išskyrus Netanzą, –
sakė F.Mogherini. – Kadangi Iranas siekia kurti branduolines
technologijas vien taikiems tikslams, jo galimybė sodrinti ir laikyti
branduolines medžiagas bus apribotos. Tie apribojimai galios
nustatytą laikotarpį.“
Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energetikos agentūra
(TATENA) bus įpareigota prižiūrėti, kaip vykdomas šis
susitarimas.
Šis susitarimas, pasiektas po aštuonias dienas trukusių
intensyvių derybų, kurios buvo pratęstos, kai antradienio
vidurnaktį sukako anksčiau nustatytas galutinis terminas, turėtų
tapti pagrindu galutinei sutarčiai, kurią bus siekiama sudaryti iki
birželio 30 dienos.
Vakarų šalys sako, kad smarkiai prisodrintas uranas gali būti
naudojamas atominiams užtaisams gaminti ir kad jos nori užkirsti
kelią tokiam scenarijui Irane. Tuo tarpu Teheranas teigia norintis
vystyti tik taikią branduolinės energetikos programą.
Šios derybos buvo palankiausia galimybė užtikrinti Vašingtono
ir Teherano diplomatinį suartėjimą po 1979 metų Irane įvykusios
islamo revoliucijos, tačiau bet kokia potenciali sutartis yra
skeptiškai vertinama konservatyviųjų jėgų abiejose šalyse. JAV
sąjungininkai Artimuosiuose Rytose taip pat nusiteikę skeptiškai
– ypač Izraelis ir Saudo Arabija.
Izraelio strateginių reikalų ministro Yuvalio Steinitzo pranešime, paskelbtame po to, kai buvo paskelbta apie
Šveicarijoje pasiektą proveržį, sakoma: „Šypsenos Lozanoje yra
atitrūkusios nuo prastos tikrovės, kurioje Iranas atsisako daryti
kokių nors nuolaidų branduoliniu klausimu ir toliau grasina
Izraeliui bei visoms kitoms šalims Artimiuosiuose Rytuose.“
„Mes tęsime savo pastangas aiškinti ir įtikinėti pasaulį,
vildamiesi užkirsti kelią blogai (galutinei) sutarčiai“, –
pridūrė jis.
Tuo tarpu M.J.Zarifas sakė, kad naujasis susitarimas nepadarys
jokios įtakos kitiems Irano ir JAV santykių aspektams.
„Tai buvo mėginimas išspręsti branduolinį klausimą. ...
Mūsų ir Jungtinių Valstijų požiūriai smarkiai nesutampa“, –
perspėjo jis.
„Praeityje tarp mūsų atsirado abipusis nepasitikėjimas. ...
Taigi, tikiuosi, kad drąsus (naujojo susitarimo) įgyvendinimas gali
iš dalies atkurti pasitikėjimą. Bet visi turime palaukti ir
pažiūrėti“, – pridūrė Irano diplomatijos vadovas.