Didžiojo Ketvirtadienio rytą Pranciškus Šv. Petro bazilikoje
jau celebravo Krizmos mišias, per kurias yra šventinamas visus metus
sakramentams naudojamas aliejus, o vakare Paskutinės vakarienės
mišias dar aukos Romos Rebibijos kalėjimo koplyčioje – per šias
apeigas, kurios nebus transliuojamos, jis plaus ir bučiuos kojas
kaliniams, vyrams ir moterims, tuo paminėdamas Kristaus nusižeminimo
prieš savo apaštalus gestą per Paskutinę vakarienę.
Pranciškus yra pirmasis popiežius, kojų plovimo apeigas
rengiantis ne bažnyčioje, ir įtraukiantis į jas moteris bei
musulmonus. Toks jo nukrypimas nuo tradicijos nepatiko konservatyviems
katalikams.
Pranciškus sako, kad šis paprotys rodo, kaip Jėzus buvo
pasiruošęs įsitraukti į savo mokinių gyvenimą, ir sakė, kad
visi kunigai turi būti „to paties kvapo, kaip ir jų avelės“ ir
neatsiriboti nuo tikinčiųjų savo zakristijose dėl nuovargio arba
abejingumo.
Pontifikas aiškino dažnai galvojantis apie kunigų patiriamą
nuovargį.
„Ir dažnai dėl to meldžiuosi, ypač kai pats būnu pavargęs,
– sakė jis. – Mokėkime pavargti, tačiau pavargti gerai“.
Savo homilijoje Pranciškus pabrėžė, kad „pavojingiausias
nuovargis yra nuo savęs pačių... nusivylimas pačiu savimi. Tokio
nuovargio priežastis esanti pirminės meilės pamiršimas“.
Didįjį penktadienį Šv. Petro bazilikoje vyks popiežiaus
vadovaujamos Viešpaties kančios pamaldos, po kurių Pranciškus
vadovaus Kryžiaus keliui prie Koliziejaus, o po sekmadienį aukojamų
Velykų dienos mišių popiežius Šv. Petro aikštėje pasakys
velykinę kalbą ir suteiks palaiminimą „Urbi et orbi“.