B.Obama sakė, kad nors Izraelis turi priežastį rūpintis dėl
priešininko Irano, jis gynė pagrindų susitarimą dėl Irano
branduolinės programos, kurį derybininkai sudarė praėjusią
savaitę.
B.Obama tokius komentarus išsakė laikraščiui „The New York
Times“, šeštadienį duotame 45 minučių trukmės vaizdo interviu,
kuris buvo paskelbtas sekmadienį.
„Laikyčiau tai savo nesėkme, fundamentalia savo prezidentavimo
nesėkme, jei man budint ar kaip mano darbo, kurį nudirbau, pasekmė
Izraelis taptų pažeidžiamesnis“, – sakė B.Obama.
Pasak jo, jis tai laikytų „ne tik strategine nesėkme“ –
tai, jo nuomone, būtų ir „moralinė nesėkmė“. Prezidentas
pridūrė, kad jokie nesutarimai tarp Izraelio ir Jungtinių Valstijų
negali nutraukti jų ryšio.
Jis teigė, kad neseniai pasiektas bendras susitarimas su Iranu dėl šios šalies branduolinio aktyvumo yra
„vieną kartą gyvenime pasitaikanti galimybė“ Artimuosiuose Rytuose įvesti daugiau stabilumo, kuris į naudą išeis ir Izraeliui, ir
kitoms valstybėms, praneša „Voice of America“.
Tačiau ne visi JAV Kongreso nariai tiki tuo. Jie planuoja
priimti teisės aktą, kuriuo prezidento būtų reikalaujama galutinio
susitarimo su Iranu tekstą pateikti Kongreso debatams ir
balsavimui.
Kaip „The New York Times“ sekmadienį sakė pats B. Obama, jei jo
prezidentavimo laikotarpiu ar vėliau dėl jo padarytų sprendimų
Izraelis taptų pažeidžiamesnis, tai būtų jo kaip prezidento
didžiausia nesėkmė. Jis patikslino, kad tai būtų ne tik strateginė,
bet ir moralinė nesėkmė.
Anot JAV lyderio, šiuo metu nėra geresnio būdo Izraelio
saugumui užtikrinti nei neseniai Šveicarijoje pasiektas
susitarimas.
„Kol aš esu čia, Iranas neturės branduolinio ginklo“, – sakė B.
Obama.
Kaip pranešta, praėjusią savaitę pasiektas preliminarus
susitarimas gerokai apribos Irano branduolinį aktyvumą, o Vakarai
mainais už tai atšauks ekonomines sankcijas. Galutinį susitarimą
tikimasi pasiekti iki birželio pabaigos.
Daugelis Artimųjų Rytų šalių branduolinį susitarimą vertina
skeptiškai.