Pasak jų, palaikydamas Ukrainos separatistus Kremliaus vadovas
smarkiai rizikavo, tačiau ta rizika didžiąja dalimi atsipirko, nes
leido jam nubausti provakarietišką Kijevo valdžią dėl jos
pastangų nusigręžti nuo Rusijos ir susivienyti su Vakarais.
Kremliui dar svarbiau, kad Krymo aneksija ir pagalba rusakalbiams
Ukrainos rytuose smarkiai padidino V.Putino populiarumą savo šalyje.
Kaip nurodoma vasarį paskelbtoje nepriklausomo viešosios
nuomonės tyrimų instituto „Levados centras“ studijoje, žmonių,
kurie norėtų, kad V.Putinas 2018 metais siektų ketvirtos kadencijos
prezidento poste, nuo 2013 metų gruodžio padaugėjo beveik dvigubai
iki 57 procentų.
„Prieš metus buvo aišku, ko nori Putinas: jis norėjo turėti
lemiamą žodį Ukrainoje arba kitos geriausios galimybės – valdomo
konflikto“, – naujienų agentūrai AFP aiškino Aukštosios
ekonomikos mokyklos profesorius Nikolajus Petrovas.
„Kremlius didele dalimi pasiekė, ko norėjo“, – pridūrė
jis.
Ukraina konflikto pradžios pirmąsias metines sutinka būdama
smarkiai demoralizuota: šalies ekonomika pakrikusi, o narystė NATO
atrodo labai tolima arba galbūt netgi nepasiekiama perspektyva.
„Jie sugebėjo išlaikyti Ukrainą už NATO ribų, nes ji
įsitraukusi į du neišspręstus teritorinius ginčus“, –
Carnegie (Karnegio) centro Maskvoje vyresnysis darbuotojas Aleksandras
Baunovas sakė AFP.
Pasverta rizika
Jeigu V.Putinas kliovėsi prielaida, kad Vakarų šalys nesiryš
sudeginti visų tiltų ryšiuose su Rusija, o juo labiau nesiims
karinių priemonių prieš buvusią Šaltojo karo priešininkę, jo
prognozės buvo teisingos.
Nors Vašingtonas garsiai tvirtino, kad Maskva siunčia savo
karius kitapus sienos į pagalbą Ukrainos separatistams, Jungtinės
Valstijos nesiryžo aprūpinti Kijevo letaline ginkluote, bijodamos
konflikto eskalavimo.
JAV ir Europos Sąjunga sudarė vieningą ekonominį frontą,
skelbdamos Rusijai sankcijas, bet nusprendė nesiimti radikalių
priemonių, tokių kaip galimybės naudotis bankininkystės sistema
SWIFT atėmimas iš Maskvos.
Rusija atlaikė smūgį, o vyriausybė neseniai paskelbė, kad
recesijos apimtoje ekonomikoje blogiausias laikotarpis jau praeityje.
Po staigaus nuvertėjimo praeitų metų pabaigoje Rusijos rublis
pastaruoju vėl sustiprėjo, aprimus kautynėms Ukrainoje ir
nusistovėjus naftos kainoms.
Ekonomistai prognozavo Rusijos ekonomikai kelerius metus
truksiančią stagnaciją, bet skelbusiųjų, kad šalies finansus
artimiausiu metu ištiks griūtis, balsai pritilo.
V.Putinas taip pat demonstruoja besiruošiantis nutraukti savo
izoliaciją Vakaruose, svarstydamas, ar ateinantį rudenį vyks į
Niujorką pasakyti kalbos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos
70-oje sesijoje, nurodė Kremlius. Tai būtų jo pirmasis vizitas
Jungtinėse Tautose per pastaruosius 10 metų.
Toks žingsnis būtų buvęs neįsivaizduojamas dar prieš
pusmetį, kai V.Putinas atrodė sugniuždytas tarptautinio pasmerkimo
po to, kai virš separatistų kontroliuojamos teritorijos buvo
numuštas oro bendrovės „Malaysia Airlines“ laineris ir žuvo
visi 298 juo skridę žmonės.
Vakarų šalys ir Kijevas tvirtina, kad Maskvos palaikomi
kovotojai per klaidą numušė tą lėktuvą raketa, gauta iš
Rusijos.
Siekdamas duoti atkirtį kaltinimams, kad jis yra asmeniškai
kaltas dėl tos katastrofos, išblyškęs V.Putinas paskelbė
precedento neturintį naktį įrašytą vaizdo kreipimąsi, kuriame
ragino Vakarų šalis ir neišnaudoti tos tragedijos politiniais
tikslais.
Tačiau vėliau, kai Ukrainoje buvo paskelbtos trapios paliaubos,
Rusija atrodo sugebėjusi didžiąja dalimi suvaldyti blogiausius
Malaizijos lėktuvo katastrofos padarinius.
Tai gali paaiškinti sarkastišką V.Putino repliką per praeitais
metais iškilmingai minėtas Krymo atplėšimo nuo Ukrainos metines,
kai jis pareiškė, kad Rusija „įveiks sunkumus, kurių taip
lengvai sau prisidarėme“.
V.Putinas neatsitrauks
V.Putiną iš esmės lydėjo sėkmė, kai jis įsitraukė į
konfrontaciją su Vakarais be gerai apgalvoto plano, sako
apžvalgininkai.
„Buvo virtinė uždavinių ir garsusis Napoleono šūkis: „On
s'engage et puis on voit“ („Imkimės veiksmų, o tuomet
pažiūrėsime, ką daryti toliau“)“, – sakė idėjų kalvės
„Politikos ekspertų grupė“ vadovas Konstantinas Kalačiovas,
komentuodamas prezidento strategiją.
Nors jo taktika dažnai atrodydavo nepaaiškinama, V.Putinas
siuntė visiškai aiškią žinią: Vakarų šalys turi suvokti, kad
naujoji postsovietinė Rusija yra jėga, su kuria dera skaitytis.
„Putinas nepasiduos ir neatsitrauks, – Carnegie centro
Maskvoje direktorius Dmitrijus Treninas rašė neseniai paskelbtame
pranešime. – Maskva toliau priešinsis JAV pasaulinei hegemonijai
ir veiks gindama savus interesus, vadovaudamasi savomis vertybėmis,
nelaukdama išankstinio JAV arba IS pritarimo.“
Tačiau ši priešprieša kainavo daug žmonių gyvybių.
Kaip rodo oficiali statistika, nuo pernai balandžio Rytų
Ukrainoje žuvo per 6 tūkst. žmonių, o žmogaus teisių aktyvistai
teigia, kad daug Rusijos karių, pasiųstų kautis kitapus sienos,
taip pat tikriausiai žuvo kaimyninėje šalyje.
Santykiai tarp paprastų žmonių Rusijoje ir Ukrainoje irgi
smarkiai pašlijo, o apžvalgininkai sako, kad šiai nesantaikai
užgydyti gali prireikti ne vienerių metų arba dešimtmečių.
Nors kautynės pastaruoju metu aprimo, Ukrainos krizės sprendinio
dar nesimato.
„Ši krizė tęsiasi iš inercijos, o tai yra pavojinga“, –
pažymėjo N.Petrovas. – Ji tapo būtinybe dideliam skaičiui
žmonių.“