Vis dėlto tikėtina, kad įrašo neužteks prilyginti žudynių nusikaltimams žmogiškumui ir pateikti Tarptautiniam baudžiamajam teismui, teigia teisės ekspertai.
Įrašas buvo padarytas Arsenijaus Pavlovo, geriau žinomo Motorolos slapyvardžiu, pokalbio su „KyivPost“ metu penktadienį.
Kremliaus remiamo Spartos separatistų bataliono vadas atsisakė komentuoti liudininkų parodymus, kad jis sausio pabaigoje nužudė karo belaisvį ukrainietį Ihorį Branovyckį.
„Man visiškai nusispjauti, kuo aš kaltinamas. Nušoviau 15 kalinių, man nusispjaut. Nekomentuosiu. Noriu žudau, nenoriu – nežudau“, – draskėsi Motorola.
Vidaus reikalų ministerijos atstovai patvirtino, kad šie įrodymai yra tiriami. I.Branovyckio nužudymas taip pat yra šios bylos dalis.
32 metų Rusijos pilietis A.Pavlovas anksčiau kovėsi prieš islamistus Čečėnijoje, o dabar laikomas vienu žinomiausių separatistų. Jo vadovaujamas Spartos batalionas vaidino svarbų vaidmenį Donecko oro uosto užgrobime, kurį sausį įvykdė prorusiški separatistai.
Originalus pokalbio su Motorola įrašas gali būti panaudotas kaip įkaltis teisme, jeigu jis padarytas žurnalisto ir vėliau perduotas tyrėjams, teigė teisininkė Tetiana Telyčenko. Anot jos, balsas turi būti išanalizuotas ir patvirtintas jo autentiškumas.
Žmogaus teisių gynėjai patvirtino, kad karo belaisvių žudymas yra uždraustas ir laikomas karo nusikaltimu.
Vis dėlto 15 ukrainiečių nužudymo tikriausiai nebus galima kvalifikuoti kaip nusikaltimo žmogiškumui, kadangi tai turi būti „plačiai paplitusi arba sistematiška“ ataka prieš bet kokią civilių grupę.
Motorola ir jo Spartos batalionas taip pat yra kaltinamas karo belaisvių kankinimu. Liudininkas Jurijus Sova pasakojo, kad jis ir kiti kaliniai Motorolos vyrų būdavo mušami nuo šešių iki septynių valandų be sustojimo.
Tyrėjų teigimu, beveik visi ukrainiečių karo belaisviai buvo kankinami separatistų, tačiau Ukrainos pareigūnai šių atvejų nesugebėjo užfiksuoti.
