Lėktuvas sudužo 2010 metų balandžio 10 dieną, artėdamas prie
Smolensko aerodromo vakarinėje Rusijos dalyje. Per katastrofą žuvo
96 juo skridę žmonės, tarp jų Lenkijos prezidentas Lechas
Kaczynskis su žmona ir aukščiausieji šalies
kariuomenės vadovai.
Lenkijos radijo stotis RMF FM paskelbė lėktuvo juodosios
dėžės įrašus, kurie rodo, kad prieš pat nelaimę kartu su
pilotais kabinoje buvo tuometinis Lenkijos oro pajėgų vadas
generolas Andrzejus Blasikas.
„Faktas tas, kad mes turime tai daryti (nusileidimą), iki
galo“ [“Faktem jest, że my musimy to robić, do skutku“], –
pareiškė A.Blasikas pilotams, šešios minutės iki lėktuvo
sudužimo, pakartodamas vieno aukšto rango užsienio reikalų
ministerijos pareigūno, kuris kabinoje apsilankė anksčiau,
žodžius.
„Išsiteksime, drąsiai“ [“Zmieścisz się, śmiało“],
– sakė A.Blasikas pilotams, kaip atrodo, ragindamas juos tūpti,
kai lėktuvas skrido maždaug 300 metrų aukštyje.
Nutekinta informacija rodo, kad nepaisant pilotų pakartotinių
bandymų, jiems taip ir nepavyko išprašyti „trečiųjų asmenų“
iš pilotų kabinos.
Nelaimės priežastis tiriantys Varšuvos kariniai prokurorai
antradienį paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad nutekinti
įrašai yra „netikslūs“, tačiau jų autentiškumas nebuvo
paneigtas.
Prokurorai taip pat patvirtino, kad neseniai ekspertai pateikė
naujų įrašų, kuriuose „iššifruota 40 procentų daugiau
žodžių“ nei ankstesniuose. Karinė prokuratūra taip pat pradėjo
tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kas nutekino slaptus juodosios
dėžės įrašus, įvykdydamas nusižengimą, už kurį gresia iki
dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Praėjusį mėnesį prokurorai sakė, kad nelaimė įvyko dėl
piloto klaidos, tačiau taip pat iškėlė kaltinimus dviems Rusijos
oro dispečeriams dėl jų vaidmens šioje katastrofoje.
Praėjus beveik penkeriems metams po šios nelaimės, ją vis dar
gaubia įvairios sąmokslo teorijos.
Velionio prezidento brolis dvynys Jaroslawas Kascynskis ir opozicinės partijos „Įstatymas ir
teisingumas“ (PiS) nariai yra įsitikinę, kad Smolenkso katastrofa
buvo suplanuotas Lenkijos prezidento, vieno drąsiausių tuometinio
Rusijos premjero Vladimiro Putino kritikų, nužudymas.
Iki šiol Rusija atsisako perduoti lėktuvo liekanas Lenkijos
pareigūnams, tvirtindamas, kad tyrimas tebevyksta.
Varšuva katastrofos tyrimą pratęsė iki šių metų spalio 10
dienos.
Lenkijos delegacija Rusijoje pagamintu lėktuvu „Tupolev“
skrido į Rusijos vakariniame regione turėjusias vykti Katynės
žudynių atminimo ceremonijas, pagerbti tūkstančių Antrojo
pasaulinio karo pradžioje 1940 metais Sovietų Sąjungos NKVD
nužudytų lenkų kariškių, palaidotų masinėse kapavietėse.
Kremlius iki 1990 metų šias žudynes neigė.