Ibarakio prefektūros Oarai miesto akvariumas teigė, kad kiekvienas delfinas yra maždaug 2,7 m ilgio. Šio akvariumo darbuotojai išvyko gelbėti krante gulinčių gyvūnų.
Nusilpusių delfinų gelbėti išvyko ir gaisrininkai, pakrantės sargybos nariai bei policijos pareigūnai.
Apie radinį netoliese esančio Kašimos miesto pakrantės sargybai balandžio 10 d. 6 val. ryto pranešė susirūpinęs uostamiesčio gyventojas.
Pakrantės sargybos nariai tuoj pat išskubėjo patvirtinti gautos informacijos.
Toks nutikimas Ibarakio prefektūroje jau nebe pirmas. 2011 metų kovą Kašimos mieste jūra į krantą išmetė apie 50 delfinų.
Šis atvejis paskatino nuogąstavimus, kad gali pasikartoti iš
pažiūros niekaip su tuo nesusijusi katastrofa – itin smarkus
povandeninis žemės drebėjimas, 2011 metais sukėlęs milžinišką
cunamį, kuris nusinešė apie 19 tūkst. gyvybę.
Nors nėra jokių mokslinių įrodymų, kad šiuos įvykius sieja
koks nors ryšys, daugybė interneto komentatorių atkreipė dėmesį,
kad 2011-aisiais apie 50 plačiasnukių delfinų buvo išmesti į
Japonijos paplūdimius likus šešioms dienoms iki žemės drebėjimo,
kurio sukeltas cunamis taip pat nuniokojo Fukušimos atominę
elektrinę.
Atlikę delfinų skrodimą mokslininkai sakė, jog gyvūnų organizmuose nerado jokių akivaizdžių ligų, tokių kaip
vėžys, požymių.
2011 metų Japonijos žemės drebėjimas buvo ne vienintelis
atvejis, kai prieš galingus požeminius smūgius buvo aptikta ant
seklumos užplaukusių delfinų arba banginių.
Daugiau negu 100 didžiųjų grindų žuvo 2011 metų vasario 20
dieną užplaukusios ant seklumų atokiame Naujosios Zelandijos
paplūdimyje. Po dviejų dienų smarkus žemės drebėjimas
supurtė antrąjį pagal dydį šalies miestą Kraistčerčą.
Vis dėlto japonų pareigūnai stengėsi išsklaidyti
nuogąstavimus, sakydami, jog moksliniai duomenys tokio ryšio
nepatvirtina.
Kita vertus, mokslininkai iki šiol negali tiksliai paaiškinti,
kodėl jūrų žinduoliai masiškai užplaukia ant seklumų. Kai kurie
kelia prielaidą, kad sveiki delfinai žūva mėgindami padėti
ligotiems arba orientaciją praradusiems gentainiams.
Kiti aiškina, kad kai kuriose vietose dėl povandeninio reljefo
ypatumų iškraipomi banginių ir delfinų sonarų, kurie jiems padeda
orientuoti aplinkoje, signalai, todėl gyvūnai užplaukia ant
seklumų.
Įstrigę banginiai ir delfinai dažniausiai žūva nuo didelio
skysčių netekimo ir perkaitimo saulėje. Gelbėtojai gali mėginti
pasinaudoti jūrų potvyniais, kad nutemptų tuos masyvius gyvūnus į
gilesnius vandenis.