Yeshi Khando trečiadienį ėjo aplink Gardzės
vienuolyną pietvakarinėje Sičuano provincijoje, atlikdama įprastą
tibetiečių budistų maldos ritualą, o vėliau, prie
Gandzi apygardos policijos būstinės, pasidegė, nurodė Britanijoje įsikūrusi
organizacija „Free Tibet“, Tarptautinė kampanija už Tibetą
((ICT) ir JAV finansuojamas Laisvosios Azijos radijas (RFA).
47 metų vienuolė „ragino sugrįžti Dalai Lamą ir linkėjo
jam ilgo gyvenimo“, paskelbė RFA, cituodamas neįvardytus
šaltinius ir turėdamas omenyje tremtyje gyvenantį Tibeto dvasinį
lyderį.
„Ji taip pat ragino suteikti laisvę Tibetui“, – sakoma
radijo pranešime.
RFA pridūrė, kad susideginimo liudininkai sakė nemanantys, kad
Y.Khando išgyveno.
Susideginusi vienuolė buvo greitai išvežta saugumo pajėgų, o
jos šeimos nariai ketvirtadienį buvo iškviesti į policiją,
nurodė „Free Tibet“.
Šią savaitę Tibeto komunistų partijos sekretorius Chen Quanguo
nurodė tibetiečių vienuolynams iškelti Kinijos
vėliavas ir įsipareigoti vertinti budistų vienuolių
„patriotizmą“.
Kol kas neaišku, kaip galėtų būti atliekami tokie vertinimai.
Kinijoje patriotizmo ir santarvės sąvokos dažnai naudojamos
nusakyti ištikimybę politiniam režimui.
Kinijoje nuo 2009 metų susidegino jau per 130 tibetiečių.
Dauguma šių incidentų buvo mirtini, nurodė ICT ir RFA.
Tokių protestų buvo ypač padaugėję prieš valdančiosios
Komunistų partijos svarbų penkmečio suvažiavimą, įvykusį 2012
metų lapkritį, bet vėliau jie tapo retesni.
Daugelis tibetiečių kaltina Kinijos vyriausybę jų religijos
persekiojimu bei kultūros griovimu, kai vis daugiau etninių kinų,
sudarančių šalyje gyventojų daugumą, keliasi gyventi į regionus,
kur istoriškai gyvena daug tibetiečių.
Pekinas smerkia susideginimus ir kaltina dėl jų Dalai Lamą,
sakydamas, kad taip dvasinis lyderis skatina tibetiečių
separatizmą.
Nobelio taikos laureatas Dalai Lama gyvena Indijoje nuo 1959
metų, kur pasitraukė po nesėkmingo sukilimo Tibete. Jis
tibetiečių protestus laiko nevilties išraiška ir sako negalintis
jų sustabdyti.