Juhos Sipilo liberali, agrarinės pakraipos
partija, kuri nuo 2011 metų dirbo opozicijoje, bus didžiausia
politinė jėga 200 vietų parlamente, kuriame turės 49 deputatus.
Tai reiškia, kad IT versle milijonus uždirbęs 53 metų
J.Sipila, kuris yra naujokas politikoje – parlamentaru jis tapo tik
2011 metais, o savo partijos vairą perėmė 2012-aisiais, – taps
naujuoju šalies vyriausybės vadovu.
„Atrodo, kad laimėjo Centras. Sveikinu“, – sekmadienį vėlai
vakare pareiškė A.Stubbas Suomijos visuomeninei radijai ir
televizijai YLE, kai buvo suskaičiuota maždaug 70 proc. balsų.
Proeuropietiškas A.Stubbas, kuris vienintelis iš kandidatų
palankiai vertino NATO, buvo priverstas stebėti, kaip jo vyriausybės
populiarumas smunka nuo tada, kai jis birželio mėnesį tapo ministru
pirmininku, šiame poste pakeitęs dirbti į Europos Komisiją
išvykusį Jyrki Kataineną.
Dešiniojo sparno euroskeptiška Suomių partija, vadovaujama
charizmatiškojo Timo Soini, netikėtai įsiveržė į
antrą vietą, užsitikrinusi 38 vietas.
A.Stubbo konservatyvi Nacionalinės koalicijos partija gavo 37
vietas, o socialdemokratai – 34 vietas.
„Esu išties patenkintais šiais rezultatais“, – pareiškė
J.Sipila.
„Sunki padėtis“
„Prieš trejus metus į mus žvelgta kaip saulėlydžio laikus
priėjusį judėjimą, bet taip daugiau nebėra!, – sakė J.Sipila
džiūgaujantiems savo partijos šalininkams. – Suomija yra patekusi
į labai sunkią padėtį, ir prireiks 10 metų projekto, kad Suomija
atgautų formą. Mums reikia ypatingo masto bendradarbiavimo, kad
įveiktumėme sunkumus. „
J.Sipila, garsėjantis kaip rimtas ir atkaklus lyderis, žada, kad
Suomijoje, kur nedarbo lygis siekia 9,2 proc. ir šiuo metu yra
didžiausias nuo 2003-iųjų, per dešimtmetį bus sukurta 200 tūkst.
naujų darbo vietų.
„Mums reikia ... naujo verslumo ir naujų darbų Suomijoje. Mums
reikia drąsių sprendimų (ir) į tikslą orientuotos lyderystės“,
– sakė jis.
Su rimtais sunkumais susidurianti šalies ekonomika, kuri pernai
po dvejų recesijos metų išgyveno sąstingį, buvo svarbiausia
rinkimų kampanijos tema, o tai buvo naudinga J.Sipilai, kuris dar
prieš trejus metus nebuvo gerai žinoma figūra Suomijoje.
Kampanijos metu jis akcentavo savo sėkmę versle ir vadybos
patirtį.
„Turiu didžiulę patirtį, kaip vadovauti kompanijoms siekiant
reikšmingų pokyčių“, – sakė jis Suomijos visuomeniniam
transliuotojui YLE.
Tačiau, kaip manoma, J.Sipila laukia itin sunkios derybos dėl
bendros platformos, ir suformuoti koalicijai prireiks ne vienos
savaitės.
Dabartinę Nacionalinės koalicijos partijos, socialdemokratų,
krikščionių demokratų ir Švedijos liaudies partijos koaliciją,
kuri vis dar tebėra gana plati, nors nuo šešių partijų per laiką
susitraukė iki keturių politinių jėgų, persekiojo vidaus
kivirčai, todėl ji negalėjo imtis jokių realių reformų.
Euroskeptikų iššūkis
J.Sipila kol kas nenurodė, ką ketintų rinktis savo partneriais,
bet tvirtino, jog kita vyriausybė, kitaip nei A.Stubbo keturių
partijų koalicija, turėtų gebėti bendradarbiauti, kad galėtų
sklandžiai įgyvendinti jo politiką.
Suformuoti daugumos koalicijai J.Sipilai reikia dviejų daugiausia
vietų po centristų gavusių partijų paramos. Tradiciškai antrajai
pagal laimėtus mandatus partijai atitenka finansų ministrų postas,
nors Suomių partijos lyderis T.Soini užsiminė, kad norėtų gauti
užsienio reikalų ministro portfelį.
J.Sipilai tai kelia didelių keblumų dėl santykių su Briuseliu
komplikavimosi, bet Centro partijos lyderis sakė esąs atviras
idėjai, kad ši euroskeptiška jėga, norinti, kad Graikija būtų
pašalinta iš euro zonos, taptų jo koalicijos partnere.
Suomių partija taip pat aistringai priešinasi viskam, ką ji
laiko Briuselio kišimusi į šalies, kuri ir šiaip yra labiausiai
nusistačiusi prieš skolų slegiamos Graikijos gelbėjimą, vidaus
reikalus.
„Jeigu Suomiai pateks į vyriausybę, tai, manau, Suomijos
politika Graikos atžvilgiu pasikeis. Ji pasikeis į gerą pusę, nes
blogesne ji nebegali tapti“, – žurnalistams sakė T.Soini, kuris
anksčiau euro zoną apibūdino kaip „katastrofą“.
Padėtį komplikuoja ir tai, kad nors J.Sipila save priskiria
proeuropietiškiems politikams, pačioje jo vadovaujamoje Centro
partijoje yra stipri antibriuseliška frakcija.
Tad akivaizdu, kad bet koks trečias Graikijos gelbėjimo paketas
Suomijos parlamente susidurtų su didžiulėmis kliūtimis.