Prostitutės kratosi neaiškių gynėjų

Abejotinos reputacijos sąjungos Vokietijoje kovoja su, ekspertų teigimu, seniai reikalingomis naujovėmis, kurios turėtų paliesti sekso pramonę kartu su viešnamių savininkais.

F.Freymadl ir kitos Vokietijos prostitutes neva ginančių moterų įkurtos profsąjungos iš tiesų gina tik nedaug plaštakių.
F.Freymadl ir kitos Vokietijos prostitutes neva ginančių moterų įkurtos profsąjungos iš tiesų gina tik nedaug plaštakių.
Daugiau nuotraukų (1)

„Lietuvos rytas“

Apr 20, 2015, 8:13 AM, atnaujinta Jan 6, 2018, 10:02 AM

Fabienne Freymadl visuomet patraukia dėmesį. Pirmiausia apranga: permatoma palaidinė ir po ja šviečiančia, įspūdingos krūtinės neslepiančia juoda liemenėle. Abejingų nepalieka ir jos pareiškimai – moteris apie seksą šneka itin garsiai.

Mat F.Freymadl verslo modelis – sadomazochistiniai žaidimėliai. Be to, ji – Erotinių ir seksualinių paslaugų profesinės sąjungos atstovė spaudai.

Šis sambūris stengiasi piešti savarankiškos ir laisvos sekso darbininkės portretą. Plaštakių reguliuoti potvarkiais ir taisyklėmis, kaip sako berlynietė F.Freymadl, nereikia.

Esą jei prieš prostitutes būtų panaudota net nedidelė prievarta, tuomet būtų galima kalbėti apie prekybą žmonėmis. O įstatymai ją draudžia.

Vokietijoje nėra kitos tokios moters, kuri būtų įdėjusi tiek pastangų formuojant viešąją nuomonę prieš šalyje planuojamą prostitucijos įstatymo reformą.

Nepatinka ministrės iniciatyva

Šeimos reikalų ministrė, Socialdemokratų partijos narė Manuela Schwesig jokiu būdu nenori uždrausti prostitucijos – taip yra pasielgusi Švedija.

Ne, politikė tik siekia apkarpyti blogiausias sekso verslo ataugas. Pavyzdžiui, neleisti rengti vakarėlių, per kuriuos daugelis vyrų smaginasi su viena prostitute.

Žinoma, demokratinėse valstybėse įprasta, kad siekiant priimti bet kokį naują įstatymą išklausoma ir nuomonė tų, kuriuos palies siūlomas teisės aktas.

Bet kai pernai birželį M.Schwesig savo ministerijoje surengė ekspertų pasitarimą, be Erotinių ir seksualinių paslaugų profesinės sąjungos, galėjo pasisakyti ir Federalinė seksualinių paslaugų sąjunga bei Vokietijos erotikos verslininkų sąjunga.

Visos šios sąjungos laikėsi nuomonės, kad Vokietijoje kiek galima mažiau reikia kištis į nuodėmingąjį verslą.

Trijulė pasisakė prieš Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (KDS) siūlymus dėl privalomos sveikatos apžiūros ar būtino prezervatyvų naudojimo.

Tai keista, nes daugelis prostitučių kaip tik skundžiasi, kad jų klientai pageidauja sekso be prezervatyvo. Įvedus privalomą sargių naudojimą, moterys turėtų tvirtą argumentą nepaisyti savo kavalierių nuomonės.

Bet akivaizdu, kad prostitučių sąjungoms rūpi ne tik meilės vergių interesai.

Lobistai turi savų interesų

Nėra jokių patikimų skaičių, ar daug žmonių Vokietijoje užsidirba iš sekso paslaugų. Statistikos specialistų vertinimu, susidarytų 200–400 tūkstančių, iš kurių tik labai nedidelė dalis susibūrė į sąjungas.

F.Freymadl teigimu, Erotinių ir seksualinių paslaugų profesinės sąjungos narių skaičius – triženklis. Tikslaus ji nenorėjo įvardinti.

O Federalinė seksualinių paslaugų sąjunga turi tik 45 narius. Skaičius toks nedidelis, kad vargu ar galima kalbėti apie atstovavimą visų prostitučių interesams.

Kai kurios svarbiausius postus prostitučių sąjungose užimančios moterys turi ir asmeninių interesų. Pavyzdžiui, Undine de Riviere ir Tanja Sommer iš Erotinių ir seksualinių paslaugų sąjungos yra sadomazochistinių paslaugų studijų savininkės.

Bet kokioje kitoje srityje esama rimtų nesutarimų tarp darbdavių ir darbuotojų.

Stebėtina, bet tai neliečia sekso srities.

„Man labai malonu dirbti su Johanna ir jos draugėmis“, – sakė viešnamių savininkų sąjungos UEGD vadovas Holgeris Rettingas.

Vyras dešimt metų Hanoveryje vadovavo sadomazochistinei studijai, kur jam dirbo 10 moterų. Dabar, kaip sako H.Rettingas, pagrindinė jo profesija – lobizmas.

Jis suvokia, kad buvęs viešnamio savininkas neturi labai gero įvaizdžio. Ir dėl to jam maloniau, kad kartu su prostitučių sąjungomis gali pagelbėti sekso verslui.

H.Rettingas prisipažįsta dalyvavęs įkuriant Erotinių ir seksualinių paslaugų profesinę sąjungą. Jo požiūriu, tai buvo naudinga.

Praėjusį birželį vokietis kartu su šia prostitučių sąjunga parašė laišką ministrei M.Schwesig ir padėkojo, kad ji dalyvauja įstatymų leidybos procese.

H.Rettingo duomenimis, UEGD atstovauja 150 įvairaus dydžio bendrovių – sadomazochistinių studijų, didelių viešnamių, saunos tipo klubų.

Per praėjusius mėnesius jis politikams pristatė daug dokumentų, dalyvavo įvairių Vokietijos partijų renginiuose, susipažino su Šeimos reikalų ministerijos darbu.

Ši veikla davė naudos: H.Rettingas patenkintas kertiniais Prostitucijos įstatymo punktais. Pavyzdžiui, nebebus iki 21 metų padidintas minimalus prostitučių amžius, nereikės ir privalomai tikrintis sveikatos.

Dabar vyras turi kitą tikslą. Jis siekia, kad ir ateityje būtų leidžiama rengti vakarėlius, kurių metu daugelis stipriosios lyties atstovų galėtų smagintis su viena prostitute, nes tokios šėlionės daugeliui viešnamių savininkų yra naudingas verslas.

Politikes vadino nacėmis

Federalinė seksualinių paslaugų sąjunga elgiasi kiek tyliau.

Jos įkūrėja ir narė Stephanie Klee, kurios agentūra tarpininkauja prostitutėms, puikiai pažįsta verslo ir politikos pasaulį.

Jau daug dešimtmečių už sekso verslo liberalizavimą kovojanti Federalinė seksualinių paslaugų sąjunga atstovauja ir viešnamių savininkams.

2012 m. S.Klee įkūrė sąjungą „Move“, turinčią rūpintis informacijos apie prostituciją sklaida, kūną parduodančių moterų bendravimu su žiniasklaida.

Be to, Federalinė seksualinių paslaugų sąjunga – Vokietijos pagalbos sergantiems AIDS centro narė. Kodėl? Toks bendradarbiavimas naudingas.

Pavyzdžiui, neseniai šis pagalbos centras parašė laišką Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuriame paragino politikus neapkrauti sekso darbininkių aibe nurodymų – pavyzdžiui, privaloma registracija.

Kai Krikščionių demokratų sąjungos ir Krikščionių socialinės sąjungos atstovės Bundestage sužinojo laiško, kuris kažkodėl buvo išsiųstas ir jų vardu, turinį, visus reikalavimus atmetė. Juk būtent šios parlamentarės kovoja už griežtesnius potvarkius.

Nuo radikalių šių keistų sąjungų reikalavimų atsiribojo ir Vokietijos socialdemokratų partijai priklausančios politikės.

Politikės dabar turi atremti keršto akcijas. Pavyzdžiui, dešinioji politikė Eva Högl buvo išvadinta naciste, kai kalbėjo sekso darbuotojų kongrese, – o ji tik pasisakė už privalomą sekso darbininkių registraciją.

Pernai rugpjūtį šeimos reikalų ministrė M.Schwesig, lankydamasi specialiame Niurnbergo prostitučių konsultacijų centre, taip pat buvo palyginta su naciais.

Čia atvykusios Erotinių ir seksualinių paslaugų profesinės sąjungos moterys laikė aukštai iškėlusios plakatus, kuriuose buvo parašyta: „Priverstinė registracija kaip 1939 metais?“

Neparsiduoda iš malonumo

Veikiausiai problema tai, kad vadinamosioms prostitučių sąjungoms visiškai nerūpi daugelio sekso darbininkių vargai ir bėdos.

Dešimt metų prostitute dirbanti Huschke Mau į internetą 2014 metų lapkritį įkėlė laišką, kuris turėjo padaryti galą legendai, kad šią veiklą moterys pasirinkusios laisva valia.

H.Mau prabilo apie išprievartavimą, kuris daugelį moterų esą kaip tik ir paverčia prostitutėmis. Jos jautėsi taip, lyg negalėtų dirbti nieko kito, juk jų kūnu jau buvo pasinaudota. H.Mau papasakojo ir apie grupinius išprievartavimus, kurių jai teko patirti prostitucijos versle.

Beje, apie prostitučių sąjungas H.Mau neturi nė mažiausio supratimo.

Bet Federalinės seksualinių paslaugų sąjungos tinklalapyje jos laiške pateikti faktai buvo pavadinti prasimanymu.

„Tokių negražių metodų griebiamasi tuomet, kai tik pradedi kalbėti apie tai, ką esi patyrusi“, – sako H.Mau, norinti įkurti iš prostitucijos pasitraukusių ir su ja dabar norinčių kovoti moterų organizaciją.

Per pastaruosius 10 metų prostitucijos verslas Vokietijoje iš tiesų labai pasikeitė. Manoma, kad iš savo kūną parduodančių moterų tik 20 proc. yra vokietės.

Likusios atvyksta iš užsienio. O atvykėlės į sekso vergijos pinkles įviliojamos prievarta arba prispaustos skurdo.

Iš Rumunijos atvykusi Luisa dirba didžiausiame Miuncheno viešnamyje „Caesars World“.

Rudų akių šviesiaplaukė nepriklauso jokiai sąjungai ir nenori būti atstovaujama moterų, kurios menkina prostitučių problemas.

Ji mano, kad patvirtinus ministrės M.Schwesig siūlomas permainas plaštakių darbas būtų paprastesnis. Pavyzdžiui, privalomas prezervatyvų naudojimas, jau įteisintas įstatymu Bavarijoje, padėtų atsiginti klientų, kurie nepripažįsta sargių.

Kodėl rumunė dirba prostitute? Luisa įsimylėjo vyrą, o jis ją ir įviliojo į prostitucijos tinklą. Kai jau įžengi, iš jo labai sunku pasitraukti.

„Nežinau nė vienos moters, kuri tapo prostitute iš malonumo ar siekdama patenkinti savo seksualinius troškimus“, – pabrėžė Luisa. („Der Spiegel“, LR)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.