Vyriausybės vadovo Achmeto Davutohlu
pareiškime armėnų žudynės Pirmojo pasaulinio karo metais
neįvardytos kaip genocidas, kaip to siekia Armėnija, tačiau jame
atvirai kalbama apie „Osmanų armėnų“ deportacijas.
„Dar kartą su pagarba prisimename ir dalijamės skausmu su
Osmanų armėnų, žuvusių per 1915 metų deportacijas, vaikais ir
anūkais“, – sakoma A.Davutoglu pareiškime, kurį jo biuras
išplatino likus kelioms dienoms iki armėnų tautos tragedijos
šimtmečio paminėjimo dienos balandžio 24-ąją.
Armėnai tvirtina, kad mažiausiai pusantro milijonų jų
tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais Osmanų imperijos
pajėgoms siekiant išnaikinti armėnus dabartinės Turkijos rytinėse
teritorijose, ir reikalauja pripažinti šias žudynes genocidu.
Osmanų imperijos paveldėtoja Turkija atmeta šiuos kaltinimus,
argumentuodama, kad 300–500 tūkst. armėnų ir ne mažiau turkų
žuvo per civilinius neramumus, kai osmanų armija kovojo su Rusijos
imperijos pajėgomis ir jas palaikiusiais armėnais dėl rytinės
Anatolijos kontrolės.
A.Davutoglu savo pareiškime pakartojo Ankaros poziciją, kad
Turkija nepripažįsta šių žudynių kaip genocido.
„Suvesti viską į vieną žodį, apibendrinant primesti
atsakomybę tik turkų tautai... yra teisiškai ir morališkai
problemiška“, – pažymėjo premjeras.
Jis pridūrė, kad įmanoma apibrėžti, kodėl įvyko ši Pirmojo
pasaulinio karo nelaimė ir kas yra už šiuos įvykius atsakingas.