„Aš be abejonės prisiimu dalį moralinės atsakomybės“, –
sakė 93 metų teisiamasis teisėjams, pripažindamas, kad žinojo
apie žydų žudymą dujų kamerose.
„Aš prašau atleidimo, – atsiprašė jis teismo salėje
Holokaustą išgyvenusiųjų akivaizdoje. – Jūs turite priimti
sprendimą dėl mano teisinės atsakomybės.“
O.Groeningas yra teisiamas dėl 300 tūkst. bendrininkavimo
nužudant atvejų, susijusių su Vengrijos žydų naikinimu dujų
kamerose, ir jam gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į senyvą daugelio įtariamų Vokietijos karo
nusikaltėlių amžių, O.Groeningas turėtų būti vienas
paskutiniųjų, kurie sulauks teisingumo praėjus 70 metų po Antrojo
pasaulinio karo, kai jo pabaigoje buvo išlaisvinti koncentracijos
stovyklų belaisviai.
„Man jis yra žudikas, nes jis yra masinių žudynių sistemos
dalis“, – sakė Rumunijoje gimusi ir Aušvicą išgyvenusi 81
metų Eva Kor, viena ieškovių šioje byloje.
„Ši galimybė gauti informacijos apie Aušvicą iš vieno iš
nusikaltėlių gali būti mums paskutinė“, – dienraščiui
„Bild“ sakė JAV pilietybę turinti I.Kor, kuri Aušvice neteko
savo tėvų ir dviejų brolių.
„Įkalinimo terminas man nerūpi, man svarbu ištirti šį
nusikaltimą“, – kalbėjo ji.
Pasak prokurorų, O.Groeningas dirbo mirties stovyklos buhalteriu,
kuris rūšiavo ir skaičiavo iš nužudytųjų paimtus pinigus, kurie
suplaukdavo įvairiomis Europos valiutomis.
Anot kaltintojų, tarnaudamas stovykloje jis atliko tam tikrą
vaidmenį masinėse žudynės, per kurias žuvo milijonai žmonių, ir
konkrečiai prisidėjo prie 300 tūkstančių žmonių nužudymo 1944
metais nuo gegužės iki liepos mėnesio.