„Vokietijoje, Lenkijoje, Vengrijoje žmogžudžiai ir jų pagalbininkai negalvojo, kad daro ką nors bloga. Jie buvo save įtikinę, kad elgiasi teisingai. Tokia pamoka mus turėtų gąsdinti“, – dar praėjusią savaitę pareiškė J.Comey.
Kažin ar FTB direktorius, Holokausto atminimo muziejuje Vašingtone sakydamas kalbą apie šią kraupią žydų tautos tragediją, siekė pabrėžti būtent tai.
Tačiau Varšuvoje ir Budapešte jo žodžių interpretacija buvo panaši: kad kartu su naciais per Antrąjį pasaulinį karą Europoje žydus žudė ir lenkai bei vengrai.
Lenkai negaili kritikos
Nenuostabu, kad bent jau Lenkijoje kilo tikra audra. Pareigūnai Varšuvoje J.Comey priminė, kad nacistinė Vokietija visą Antrąjį pasaulinį karą buvo okupavusi Lenkiją, o šalies gyventojai priešinosi agresijai.
„Lenkija per karą buvo ne agresorė, o auka“, – pareiškė šalies ministrė pirmininkė Ewa Kopacz. Ji pridūrė, kad J.Comey pareiškimą laiko „nepriimtinu“.
Per Antrąjį pasaulinį karą žuvo maždaug 6 mln. Lenkijos piliečių. Apie pusę jų buvo žydai, o kiti – šalies katalikai.
Į FTB direktorių specialiu laišku kreipėsi ir kelių Lenkijos karo istorijos muziejų vadovai, jie pakvietė J.Comey apsilankyti šalyje. Esą galbūt tai padėtų amerikiečiui suprasti sudėtingą Europos istoriją 1939–1945 m.
„Lenkai, ypač Lenkijos piliečiai žydai, ypač kentėjo per karą, kuriame mūsų šalis pirmoji stojo į kovą su Adolfu Hitleriu ir kuriame buvo žudomos visos šeimos, slėpusios žydus“, – teigiama laiške, kurį pasirašė Aušvico-Birkenau ir penkių kitų muziejų vadovai.
Paaiškino savo žodžius
FTB į skundus oficialiai nereaguoja, bet J.Comey jau sulaukė klausimų iš JAV žurnalistų, ar jis nežada atsiprašyti dėl savo žodžių.
„Ne. Aš nesakiau, kad Lenkija yra atsakinga už holokaustą. Galbūt galėjau iš viso neminėti konkrečių valstybių, nes dabar neramu dėl to, kad ten ne visi suprato, ką norėjau pasakyti. Nėra jokių abejonių, kad žmonės Lenkijoje didvyriškai priešinosi naciams ir saugojo, slėpė žydus. Bet lygiai taip pat nėra abejonių dėl to, kad visose šalyse, kurias buvo okupavę naciai, buvo žmonių, kolaboravusių su naciais“, – televizijai WATE-TV aiškino J.Comey.
Ir iškart sulaukė dar daugiau kritikos iš Lenkijos. Buvęs šios šalies prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas Lechas Walęsa netgi apkaltino JAV dėl holokausto.
„Jeigu jau ieškome kaltų, tai Jungtinės Valstijos kaltesnės nei Lenkija“, – pareiškė L.Walęsa.
Esą jei amerikiečiai būtų reagavę į slaptus pranešimus apie žudynes Lenkijoje, jie būtų greičiau atvykę į Europą ir sustabdę A.Hitlerį.
Prieštaringas vengrų vaidmuo
Prie Lenkijos protestų dabar prisijungė ir Vengrija. Šalies Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad „FTB direktoriaus žodžiai liudija pribloškiantį paviršutiniškumą ir nejautrumą“.
Visgi Vengrijos vaidmuo Antrajame pasauliniame kare labiau komplikuotas nei Lenkijos. Vengrai nuo 1938-ųjų draugavo ir su Vokietija, ir su Italija.
Budapeštui leista prisijungti Čekoslovakijos, Jugoslavijos teritorijų, o 1941-ųjų birželį, vokiečiams užpuolus Sovietų Sąjungą, vengrai įžengė į karą Ašies valstybių – Vokietijos, Italijos, Japonijos – pusėje.
Atskirai dėl taikos su Vakarų sąjungininkais vengrai ėmė tartis tik tada, kai pakvipo nacių pralaimėjimu. Bet tuomet vokiečiai 1944 metais okupavo Vengriją – Budapeštą sovietai išlaisvino 1945-ųjų vasarį.
Istorikų teigimu, pareigūnai Vengrijoje gana noriai bendradarbiavo su naciais. Per karą buvo išžudyta per 550 tūkst. šalies žydų.
Pernai Vengrijoje netrūko renginių, skirtų paminėti 70-ąsias nacių įsakymo deportuoti Vengrijos žydus į naikinimo stovyklas metines. Bet ceremonijas aptemdė sprendimas atidengti paminklą, skirtą vokiečių invazijai į šalį.
Kritikų teigimu, paminklas, skirtas „vokiečių okupacijos aukoms“, rodo, kad valdžia siekia nukreipti dėmesį nuo fakto, jog vengrai padėjo naciams vykdyti masines žydų deportacijas. (AP, „The Washington Post“, LR)
Aušvico buhalteris prašo atleidimo
Vokietijoje šią savaitę prasidėjo buvusio nacių SS pajėgų pareigūno Oskaro Groeningo (nuotr.) teismas.
93 metų vyras, žinomas kaip Aušvico buhalteris, teisiamas dėl 300 tūkst. bendrininkavimo nužudant atvejų, susijusių su Vengrijos žydų naikinimu dujų kamerose.
Pasak prokurorų, O.Groeningas dirbo Osvencimo (Aušvico) mirties stovyklos buhalteriu. Jis rūšiavo ir skaičiavo iš nužudytųjų paimtus pinigus, kurie suplaukdavo įvairia Europos valiuta.
Anot kaltintojų, tarnaudamas stovykloje jis atliko tam tikrą vaidmenį masinėse žudynėse, per kurias žuvo milijonai žmonių, ir konkrečiai prisidėjo prie 300 tūkstančių žmonių nužudymo 1944 metais nuo gegužės iki liepos.
O.Groeningas teisme pripažino savo „moralinę atsakomybę“ dėl masinių žudynių mirties stovykloje ir paprašė „atleidimo“.
„Be abejonės, aš prisiimu dalį moralinės atsakomybės, – pareiškė 93 metų teisiamasis ir pripažino, kad žinojo apie žydų žudymą dujų kamerose. – Prašau atleidimo.“
Atsižvelgiant į senyvą daugelio įtariamų Vokietijos karo nusikaltėlių amžių, O.Groeningas turėtų būti vienas paskutinių, kurie sulauks teisingumo praėjus 70 metų po Antrojo pasaulinio karo.
