Dešimtys tūkstančių karių žuvo abiejose pusėse per devynis
mėnesius trukusias kautynes tarp Vokietijos palaikomų Osmanų
pajėgų ir Sąjungininkų, įskaitant Australijos, Britanijos ir
Naujosios Zelandijos karius, kurie mėgino prasiveržti prie
Konstantinopolio ir išstumti Osmanų imperiją iš karo.
Mūsų dienomis Osmanų ir Sąjungininkų pajėgų žuvusieji yra
palaidoti atskirose, bet netoli vienos kitų esančiose kapinėse
Galipolio pusiasalyje Turkijos vakariniame pakraštyje. Šios kapinės
jau seniai laikomos svarbiu buvusių priešų susitaikymo simboliu.
Tą pačią žinią ketina pasiųsti Turkijos prezidentas Recepas
Tayyipas Erdoganas, priimsiantis
Pirmajame pasauliniame kare prieš Osmanų imperiją kovojusių
šalių lyderius, tarp jų Australijos premjerą Tony Abbottą, Naujosios Zelandijos premjerą Johną Key ir Britanijos sosto įpėdinį princą Charlesą bei jo sūnų
Harry.
„Už pergalę Galipolyje sumokėjome labai didelę kainą.
Tačiau turėtume neužmiršti, kad dabartinę nepriklausomą
valstybę turime dėl mūsų parodytos dvasios ir ištvermės“, –
R.T.Erdoganas rašo pranešime, paskelbtame prieš minėjimus.
Penktadienį lyderiai dalyvaus ceremonijose, kurios vyks
paplūdimiuose, iš kurių Sąjungininkų kariai pradėjo puolimą,
bet susidūrė su įnirtingu Osmanų pasipriešinimu, kuris tęsėsi
iki 1916 metų sausio, kai paskutinės Sąjungininkų pajėgos buvo
evakuotos per tą, daugelio nuomone, žlugusią kampaniją.
Šeštadienį pagrindinis renginys bus paryčiais vyksiančios
pamaldos, skirtos atminti tūkstančiams Australijos ir Naujosios
Zelandijos karių, žuvusių tūkstančių kilometrų nuo savo
tėvynės. Jų auka padėjo susikurti abiejų šalių nacionalinei
tapatybei, o balandžio 25-oji dabar yra minima kaip ANZAC –
Australijos ir Naujosios Zelandijos armijos korpuso – diena.
„Mūsų protėviai patyrė siaubingų išbandymų, bet blogiausi
laikai atskleidė geriausius jų bruožus. Jų atkaklumas,
nesavanaudiškumas, narsa ir užuojauta apibrėžė mus kaip
tautą“, – T.Abbottas sakė ruošiantis minėti šią sukaktį.
Kita vertus, ceremonijose nedalyvaus kai kurie svarbūs veikėjai,
įskaitant Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kurie tuo metu
Jerevane minės Osmanų imperijoje vykdytų masinių armėnų
žudynių pradžios 100-ąsias metines.
Abiejų svarbių datų suvienijimas kurstė dideles aistras:
armėnai kaltina Turkiją tyčia perkėlus pagrindinius Galipolio
mūšio minėjimo renginius viena diena anksčiau – iš
šeštadienio į penktadienį – kad jie nukreiptų dėmesį nuo
ceremonijų Jerevane.
Galipolio sausumos kampanija prasidėjo balandžio 25 dieną, kai
Sąjungininkų kariai pradėjo atakas. Tuo tarpu armėnai balandžio
24 dieną mini savo tautiečių masinių žudynių pradžią – tą
dieną 1915 metais Konstantinopolyje buvo suimti armėnų lyderiai ir
intelektualai.
Armėnija sako, kad apie 1,5 mln. armėnų buvo išžudyti per
genocido kampaniją, kurią Osmanų imperija surengė norėdama
išnaikinti šią tautą. Tačiau Turkija nesutinka, kad tie įvykiai
būtų įvardijami kaip genocidas, o prieš kiekvienas metines abiejų
stovyklų tonas tampa itin kategoriškas.
„Armėnijos nėra mūsų programoje“ per Galipolio mūšio
metinių minėjimą, tiesmukai pareiškė R.T.Erdoganas, pridūręs,
kad Jerevane „bus kalbama ir kalbama bei įžeidinėjama Turkija“.
Ankara siekia, kad jokie tamsūs istorijos puslapiai nenustelbtų
Galipolio mūšio atminimo, nes tos kautynės buvo šiuolaikinės
Turkijos nacionalinės tapatybės formavimuisi buvo ne mažiau
svarbios negu Australijai ir Naujajai Zelandijai.
Byrėti pradėjusi Osmanų imperija pralaimėjo Pirmąjį
pasaulinį karą kaip ir jos sąjungininkai vokiečiai, bet
Sąjungininkų puolimo sustabdymas tapo pagrindu nacionaliniam
pasididžiavimui, kuris buvo svarbus Nepriklausomybės kare, o vėliau
– modernios Turkijos valstybės įkūrimui 1923 metais.
Vienas iš svarbiausių Osmanų pajėgų vadų Galipolyje buvo
pulkininkas leitenantas Mustafa Kemalis, kuris vėliau tapo žinomas
kaip Ataturkas – Turkijos Respublikos įkūrėjas,
tebelaikomas iškiliausia nacionaline asmenybe.
Prieš svarbias 100-ąsias metines prezidentūra šią savaitę
išleido nacionalistinio atspalvio reklamą, vaizduojančią prieš
mūšį besimeldžiančius Osmanų karius, skambant muzikai, panašiai
į Holivudo filmų, ir R.T.Erdoganui skaitant patriotines eiles.