„Manau, kad mes pasielgėme teisingai, ir aš dėl nieko
nesigailiu“, – per valstybinę televiziją parodytame filme
„Prezidentas“ sakė V.Putinas apie savo sprendimą atplėšti nuo
Ukrainos Juodosios jūros pusiasalį.
Svarbiausia, kaip pažymėjo Rusijos lyderis, buvo suprasti, ko
nori žmonės, kurie gyvena Kryme.
„Ko jie nori? Likti Ukrainoje ar būti su Rusija? Jeigu žmonės
nori grįžti į Rusiją ir nenori būti valdomi neonacistų,
kraštutinių nacionalistų ir banderininkų, tai mes neturime teisės
jų pamesti, ir tai visiškai principinis dalykas“, – sakė
V.Putinas.
Stepanas Bandera yra labai prieštaringai vertinamas
antisovietinis karo meto Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) lyderis,
kuris ir kovojo, ir kolaboravo su okupacinėmis nacių pajėgomis.
Aiškindamas savo motyvus dėl Krymo aneksijos V.Putinas sakė,
kad taip buvo ištaisyta istorinė neteisybė, kurią padarė
sovietinis lyderis Nikita Chruščiovas, 1954 metais perdavęs šį
pusiasalį iš Rusijos Ukrainai. Tuo metu tai buvęs tik simbolinis
žingsnis, nes ir Rusija, ir Ukraina buvo SSRS respublikos.
„Aš tada sakiau savo partneriams, kad mums tai gyvybiškai
svarbus klausimas – žmonės. Nežinau, kokius jūs ginsite
interesus, bet mes, gindami savo, eisime iki galo“.
„Ne todėl, kad norime kažką įkasti, nučiupti, ir net ne
todėl, kad Krymas turi strateginę reikšmę, o todėl, kad tai
istorinio teisingumo elementas“.
V.Putinas, remdamasis Jungtinių Tautų chartija, pabrėžė, kad
Rusija nepažeidė tarptautinės teisės savo veiksmais Ukrainoje.
„Esu giliai įsitikinęs, kad mes nepažeidėme jokių žaidimo
taisyklių. Tai liečia mūsų santykius su Ukraina (ir) situaciją
Kryme“, – sakė jis.
Naujame filme „Prezidentas“ jis teigia, kad jam sunku pasakyti, ar dirbdamas valstybės
vadovo poste jis patyrė „absoliučios laimės momentų“, tačiau
pažymi, kad iš esmės jaučia pasitenkinimą dėl to, ką pavyko
nuveikti.
Sekmadienį televizijos kanalo „Rossija-1“ parodytame
dokumentiniame filme V.Putinas sako, kad šalies gyventojų skaičiaus
augimas yra „pagrindinis visų pasiekimų multiplikatorius“.
Nebelikus Sovietų
Sąjungos Vakarų šalys turėjo suprasti, kad Rusija turi savų
geopolitinių interesų, ir būtina tai gerbti, ieškoti balanso, mano
Rusijos prezidentas V.Putinas.
Kalbėjo apie geopolitinius interesus
Dokumentiniame filme „Prezidentas“ V.Putinas sakė, kad sovietiniai
žmonės turėjo iliuzijų, jog bus ištrinti ideologiniai skirtumai
su Vakarų šalimis.
„Ir mums atrodė, kad nebelikus ideologinės sudedamosios, kuri
skyrė buvusią Sovietų Sąjungą ir visą likusį civilizuotą
pasaulį, kad dabar „pančiai nukrito, ir laisvė mus džiugiai
pasitiks prie įėjimo, ir broliai kalaviją mums atiduos“, – sakė
Rusijos lyderis Saidos Medvedevos filme.
Tačiau, kaip pabrėžė V.Putinas, niekas kardinaliai
nepasikeitė.
„Jau esu sakęs. Beveik 20 metų dirbau KBG, užsienio
žvalgyboje. Ir net man atrodė, kad griuvus štai šiai ideologinei
pertvarai kompartijos monopolio pavidalu, viskas kardinaliai pasikeis.
Ne, kardinaliai nepasikeitė. Nes, pasirodo, ir tokie paprasti dalykai
įvyksta neiškart. Bet nepaisant to dar yra geopolitiniai interesai,
apskritai nesusiję su jokia ideologija“, – aiškino jis.
„Ir čia mūsų partneriams derėjo suprasti, kad tokia šalis
kaip Rusija negali neturėti savo geopolitinių interesų. Ir reikia,
gerbiant vieniems kitus, ieškoti balanso, ieškoti abipusiai
priimtinų atomazgų“, – pabrėžė V.Putinas.
„Tačiau vadinamieji tų šalių valdantieji sluoksniai, jų
politinis, ekonominis elitas mus myli, kai mes, vargetos bėdžiai,
stovime ištiesę ranką. Kai tik mes pradedame reikšti kokius nors
savo interesus, jie jaučia kažkokį geopolitinių varžybų
elementą“, – aiškino Rusijos prezidentas.
V.Putinas įsitikinęs, kad Vakarų šalys sankcijas Rusijai taiko
siekdamos pristabdyti šalies raidą.
„Šiai dienai tai įgavo tokią formą, kokią matome – tai
vadinamosios sankcijos. Tai ne kas kita, kaip mėginimas pristabdyti
Rusijos raidą“, – pabrėžė jis.
Pasak V.Putino, tokių mėginimų būta per visą Rusijos
istoriją.
„Mėginimas sulaikyti Rusiją – tai politika, kuri žinoma
šimtmečius. Nieko nauja čia nėra“, – pridūrė prezidentas.
Didžiuojasi savo darbais
Į klausimą, ar jo darbe būta „absoliučios laimės
momentų“, Rusijos lyderis atsakė: „Man keblu pasakyti. Tačiau
galėčiau pasakyti, kad iš esmės pasisekė, ir visa tai gali kelti
didesnį ar mažesnį pasitenkinimą, kai supranti, kur mes buvome ir
ką nuveikėme“.
„Pradėkime nuo to, kad mes visgi išsaugojome šalį. 2014
metų mūsų federalinio biudžeto pajamos, palyginti su 1999-aisiais,
išaugo 22 kartus, realios gyventojų pajamos išaugo triskart,
žmonių, gyvenusių žemiau skurdo ribos, pas mus buvo beveik 42
mln., o dabar yra 2,8 karto mažiau žmonių, gyvenančių žemiau
skurdo ribos“, – pažymėjo V.Putinas.
Jis pabrėžė, kad „visa tai drauge leido mums išspręsti
vieną itin svarbų uždavinį“.
„2000-aisiais pas mus natūralus gyventojų skaičiaus
sumažėjimas sudarė 929 tūkst. žmonių. Jei kasmet netektume po
milijoną žmonių, Rusija ilgainiui liautųsi egzistavusi. Mes ne tik
perlaužėme situaciją, bet ir dvejus metus iš eilės pas mus yra
natūralus prieaugis, nors niekas netikėjo, kad taip bus“, – sakė
jis.
V.Putino nuomone, taip nutiko ne tik dėl „valstybės paramos
vaikus auginančioms šeimoms ir kitų instrumentų, bet ir dėl
bendros aplinkos: žmonės įgijo daugiau pasitikėjimo, kad galima
gimdyti ir auginti vaikus“.
„Ir tai yra multiplikatorius to, kas buvo nuveikta. Tikriausiai
visa tai drauge, kai analizuoji, negali neteikti pasitenkinimo“, –
sakė jis.