Prieš 15 metų vidaus reikalų ministro patarėju tapęs ir Aukų teisių įstatymą kūręs K.Orszaghas Stokholmo teisme prisipažino į prostitucijos tinklą įtraukęs keliolika lenkių.
Sąvadavimo kaltinimai yra pribloškiantys todėl, kad prieš dešimtmetį K.Orszaghas Varšuvos mero Lecho Kaczynskio nurodymu pats kovojo su prostitucija.
Dvejopa pareigūno veikla
Lenkijos sostinėje K.Orszaghas vertė butų ir namų savininkus nutraukti patalpų nuomos nelegaliems viešnamiams sutartis. Švedijoje K.Orszaghui, be sąvadavimo, yra iškelta byla dėl vienos tautietės išprievartavimo, o Lenkijoje – byla dėl nelegalaus kūdikių įvaikinimo tinklo įkūrimo.
K.Orszaghui gresia kalėjimo iki 8 metų bausmė. Ne mažesnės bausmės jis gali sulaukti Lenkijoje, kur bus teisiamas ne tik už neteisėtą kūdikių pardavinėjimą, bet ir sąvadavimą Varšuvoje.
Kol švedai klausia, kaip buvęs vienuolis ir aukštas Lenkijos valstybės pareigūnas galėjo taip žemai smukti, lenkai aiškinasi, kodėl šis aferistas tėvynėje nebuvo anksčiau pasodintas už grotų.
Išgarsėti padėjo tragedija
Apie K.Orszaghą Lenkijos visuomenė pirmą kartą išgirdo 1996 m. sausio mėnesį, kai trys vieno technikumo moksleiviai beisbolo lazdomis sutalžė jo žmonos seserį 22 metų Jolantą Brzozowską.
Ši ekonomikos universiteto studentė tą popietę dirbo K.Orszagho įmonėje, teikusioje kopijavimo bei poligrafijos paslaugas.
Į daugiabučio namo bute įrengtą įmonę užėję jaunuoliai J.Brzozowską užmušė siekdami pagrobti kelis šimtus zlotų, kurių reikėjo šimtadienio šventės linksmybėms.
K.Orszaghas į biurą atėjo praėjus vos keletui minučių po žudynių. Nusivylęs policijos neveiklumu jis įkūrė J.Brzozowskos vardu pavadintą kovos su nusikaltimais draugiją.
Medicinos sanitarų mokyklą baigęs K.Orszaghas visą Varšuvą apklijavo nusikaltėlių paieškų skelbimais, o vėliau – pranešimais apie vyksiantį teismą. Žudikai, du vaikinai ir mergina, buvo pagauti po mėnesio, o bylą ėmus nagrinėti teismo pastatą apgulė žiūrovų bei žurnalistų minia.
Dėmesio centre atsidūrė ne tik žudikai, bet ir griežtinti bausmes reikalaujantis K.Orszaghas. Moksleiviai buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos, o į K.Orszaghą ėmė kreiptis kitų aukų artimieji prašydami tarpininkauti ieškant teisinės pagalbos ir įveikiant policijos abejingumą.
K.Orszaghui išgarsėjus Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovas Marekas Biernackis 2000 metais paskyrė jį nusikaltimų aukų teisių įgaliotiniu.
Taip paprastas sanitaras gavo tarnybinį automobilį su vairuotoju, ėmė rengti policininkų mokymus, siūlyti įstatymų pataisas ir pats pradėjo studijuoti teisę. Pasikeitus vyriausybei minėta pareigybė buvo likviduota.
Bendradarbiai nusisuko
K.Orszagho saulėlydis prasidėjo prieš 9 metus, kai valstybinis piliečių teisių įgaliotinis, teisės profesorius Januszas Kochanowskis šį vyriškį skyrė savo patarėju, tačiau po savaitės išmetė iš pareigų.
Nušalinimo pretekstu tapo K.Orszagho pareiškimas spaudoje, kai jis žudikus prilygino išmatoms, neturinčioms teisės į pagarbų elgesį su jais. Netrukus pasipylė ir buvusių K.Orszagho pavaldinių pasakojimai apie vadovo gobšumą bei savivalę.
K.Orszaghas darbuotojams algas mokėdavo vokeliuose, įsteigė detektyvų įmonę neturėdamas leidimo, neteisėtai reikalaudavo nusikaltimų aukas dalytis išmokomis, gautomis iš gyvybės draudimo bendrovių.
Prieš keletą metų policija iškėlė bylą dėl neteisėto prekiavimo kūdikiais.
K.Orszaghas teisinosi išgelbėjęs keliolika naujagimių nuo gyvenimo skurde ir landynėse, tačiau paaiškėjo, jog labiausiai jį domino didžiuliai honorarai už teisę įsivaikinti mažylius. Iš to šis aferistas uždirbo apie milijoną zlotų.
Jaunystės draugai demaskavo, kad kunigu ketinęs tapti K.Orszaghas iš vienuolyno pasitraukė negalėdamas atsispirti pagundai gražiai rengtis ir skaniai valgyti. Įsidarbinęs ligoninėje sanitaru jis esą vengė sunkaus darbo ir vis kūrė planus, kaip praturtėti.
Vis dėlto šio buvusio VRM nusikaltimų aukų teisių įgaliotinio tapsmas sąvadautoju ir prievartautoju daugybę tautiečių pribloškė kaip metantis gėdos šešėlį valstybinei institucijai.