Toks likimas ištiko ir 2 tūkstančių pabėgėlių iš Sirijos, Afganistano, Eritrėjos ir Sudano grupę, kurie įstrigo smėlynuose prie Prancūzijos uosto Kalė.
Jie sukorė ilgą kelią, kad atsidurtų čia, kur iki Jungtinės Karalystės krantų liko tik 50 kilometrų. Tarp migrantų sklando gandai, kad šioje šalyje darbo ir prieglobsčio rasti lengviau nei kitose Europos valstybėse.
Pastaraisiais mėnesiais daugėja ne tik persikėlėlių iš Šiaurės Afrikos į Italiją. Kalė uosto pareigūnų teigimu, čia atvykusių migrantų skaičius per metus padidėjo nuo 400 iki beveik 2 tūkstančių.
Per savaitę pateikiama 60 prašymų suteikti prieglobstį – šis skaičius per pastaruosius 12 mėnesių patrigubėjo.
Kasnakt migrantai Kalė bando nepastebėti patekti į vilkikus, kurie Lamanšo sąsiaurį kerta laivais arba tuneliu, iškastu po jūra.
Žaisdami katės ir pelės žaidimą su policija, jie laksto per greitkelius ir tikisi eismo spūsčių, kadangi jose lengviau patekti į lėtai judančias priekabas.
Daugumai to padaryti nepavyksta.
Netoli Kalė migrantai sukūrė nedidelę stovyklą, kurioje iš medžių šakų ir plastiko atliekų renčiasi užuovėjas.
Vidurdienį jie išsirikiuoja prie pagalbos centro tikėdamiesi vieno nemokamo kasdienio valgio, galimybės nusiprausti po dušu ir gauti antklodžių.
Valstybės finansuojamas centras sugebėjo aplinkinių miestelių gyventojams suteikti ramybę, nukreipdamas migrantus nuo miesto zonų.
Migrantai jau metų metus plūsta į Kalė tikėdamiesi pasiekti Angliją, o jų skaičiai kyla ir krenta priklausomai ne tik nuo metų laikų, bet ir padėties jų gimtosiose šalyse.
