NATO taip pat pasveikino Ukrainos valdžios veiksmus dėl konstitucinių reformų, ir paragino ją toliau tęsti demokratizacijos procesą. Savo parama NATO tikisi padėti Ukrainai geriau rūpintis pačios saugumu.
Paklaustas, ar nemano, kad dabartinė situacija tarp NATO ir Rusijos neprimena Šaltojo karo laikų, J.Stoltenbergas teigė, kad NATO šiuo metu nėra nei bendradarbiavimo, nei Šaltojo karo situacijoje su Rusija, o visai kitokioje padėtyje. Pasak NATO generalinio sekretoriaus, NATO ir toliau siekia partnerystės su Rusija, tačiau kol pastaroji nepradės visiškai vykdyti Minsko susitarimo, tarp abiejų jėgų partnerystės būti negali.
Po J.Stoltenbergo Turkijoje kalbėjęs Ukrainos Užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas teigė kalbėjęs su Gruzijos Užsienio reikalų ministre Maia Panjikidze apie tai, ką abi šalys galėtų daryti kartu dėl savo saugumo.
„Turime šimtus jei ne tūkstančius įkaitų, laikomų nežmoniškomis sąlygomis Donestsko ir Lugansko respublikose. Reikia, kad tie regionai pateiktų savo žmones, kurie galėtų atsakyti už tokius veiksmus“, – kalbėjo P.Klimkinas.
Kalbėdamas apie Krymo aneksiją, Ukrainos Užsienio reikalų ministras teigė, kad nuotaikos pusiasalyje blogėja su kiekviena diena. Pasak jo, daug Krymo totorių yra dingę arba randami negyvi.
„Buvau sujaudintas tokio viso pasaulio palaikymo dėl Krymo situacijos“, – kalbėjo ministras. Jo teigimu, atominio ginklo dislokavimas Krymo pusiasalyje būtų absoliutus tarptautinės teisės pažeidimas.
P.Klimkino teigimu, sprendimas ateityje, ar jungtis prie NATO, priklausys nuo Ukrainos žmonių. „Tai yra mūsų suverenumo klausimas“, -teigė P.Klimkinas. Tačiau, anot jo, šiuo metu šalis turi kitų klausimų, tokių kaip ekonominis ir karinis saugumas.